Mintis
– keliautoja;
Ji ta
pati, kaip žmonės,
Kurie
paleidžia mintį į kelionę.
Iš
praeities – į dabartį,
Ir
vėl atgal sugrįžta
Švento
vandens į delnus pasisėmę.
Laše
– stiprybė,
Sūri
ten ašara ir džiaugsmas gėlas,
Čia,
iš gilumų versmės,
Geria ir mintis
Ryte
ir visą dieną.
O
vandenyne auga gėlės
Jame
aukso žuvelė laukia žvejo,
Kad
jis atneštų turtų
Savo
karalienei.
Lašas
stuksena ir į seną geldą,
Jos
spragas užpildo,
Kurių
nesiekia vėjas…
Mintis,
žiūrėk, keliauja
Ir į
mėnesieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą