2019 m. rugpjūčio 31 d., šeštadienis

Mechanizmai




Suku dažnai, iš naujo prisuku
Laiko seną mechanizmą,
Sekundės sukasi – matau,
Minutės lėčiau svyra,
O valandą tada žinau,
Kai suskamba per pilną,
Būna lygu…
Puselių nejuntu, –
Dalinuosi obuoliu,
Žirnių ankšties puses išgliaudau,
Kas lieka, išmetu,
Ir nieko gi iš nieko
Sulipdyti negaliu, –
Nes toks gyvybės mechanizmas:
Iš praeities – į ateitį,
Iš daugelio širdžių –
Į vieną mano širdį.

Demokratija




Vėjui burnos neužkiši,
Saulės delnu neuždengsi,
Kalno nenuversi,
Jei upę užtvenksi,
Suras kelią ar takelį,
Peršoks ir per slenkstį…
Kol mes kalbame, netylime,
Girdi net ir paukštis,
Skrenda žodis pro langelį
Iš tėvų trobelės
Ir į aukštą pilį…
Laikas – keltis,
Žemę arti,
Kol dar grūdas byra,
Laikas vėliavą iškelti,
Kai suauga vyras…
Laikas – rinktis
Tiesų kelią,
Moterų seklyčią,
Jei užaugo gražios dukros,
Vainikėlius pinti,
Juk ne veltui sėjo rūtą,
Jurginai pražydo.





Saulėtekis




Saulė – visata ir laikas,
O žemėje ji – šiluma,
Šviesa akių,
Prikelia miškus,
Iš miego – paukštelius,
Gėles atmerkia,
Nepalieka vienų žiemą,
Apdengia sniego patalu
Mažus…
Pro storus debesis,
Pro palšą rūką
Matosi dangus, –
Viršuje – saulėtekis,
Atsibudęs svajoji,
Kokia dienelė bus…
Visatos dalimi pasijuntu,
Tada gėlė pražysta širdyje,
Kai su visais einu,
Bite skrendu.



2019 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis

Saulės vaikai Šeškinės gatvelėje


Saulės alėjos atidarymas

2019 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Būryje ir vienas




Geriau darbuotis būryje,
Pasitari, kas negerai, pataiso;
Statai namus –
Pakeliam drauge rąstus,
Po plytą mūrijame kaminą,
Baltai ir sienas glaistome,
Viršuje – gegnės,
Tarsi gervės stypso,
Apdengti padeda ir stogą,
Iškeliam vainiką,
Sėdamės už stalo,
Imi duonos riekę,
Užgeri sula,
Ramiai užmiegi vienas…



Išskrendantiems




Turiu tik dvi rankas,
Tiek pat ir kojų,
Kartais skrendu sapne,
O realiai – ropoju…
Turiu ir dvi akis,
Nesu akla,
Bet visur nebūnu,
Neapžiūriu viso ploto,
Neišmatuosiu tūrio,
Kiek ant žemės
Ir po žeme jau guli…
Turiu daug draugų,
Kurie keliauja,
Parneša ir iš kitų kraštų
Ne vieną žinią naują,
Kiek yra gero mūsų žemėje,
Ir kas ko turi…
Tu turi du sparnus,
Baltoji gulbe,
Skraidink savo vaikus,
Kur žiemą yra šilta,
Kad nepajustų šalto vėjo,
Alkio, –
Ne viską turime.




Apie pinigus




Nedaug turi,
Mažai ir duodi,
Sėdi namuose – neplyšta batai,
Skarelė saulėje neblunka...
Kai ištuštėja puodai,
Tada tiktai eini,
Kur kvepia duona,
Obuolius parduoda…
Savo sodo neturi,
Perki iš to, kas turi,
Moki savais,
Nenulenki kepurės,
Grįžti iš turgaus, parduotuvės,
Suskaičiuoji centus
Ir mazgą užmezgi, –
Pinigai kišenėje,
Jeigu užsiūta,
Tik taip ir užsibūva…



Kur trumpa, ten ir trūksta…




Pakilęs vėjas
Drebina lapus, –
Dar – ne ruduo,
Tik žali vis krenta,
Jie – ne medžio vaikai,
Ne grūdas,
Kuris vėl išdygsta,
Kai ateina laikas…
Drebulėlė šlama,
Klevas ant šakų juos laiko,
Kad gautų saulės
Ir gerumo gurkšnį
Iš dangaus sugertų…
Susigrumia du debesys –
Perskrodžia žaidas,
Vėtra nulaužia šaką,
Net ir visą medį
Rauna nuo šaknų,
Liga paguldo…
Nėra lygybės
Tarp žemės ir dangaus,
Žemė – dangaus dalis, –
O mes – tik lapai,
Kuriuos gyvybės medis laiko,
Drebame per audrą,
Perkūniją ir žaibą,
Ne tiktai dėl savęs,
Bet ir kiekvieno vaiko…




2019 m. rugpjūčio 28 d., trečiadienis

Saulėgrąža




Kodėl dažnas galvoja,
Kad gėlė – liūdna,
Jei vieną žiedą turi,
Aplinkui ją – draugai:
Rožės, jurginai,
Visi – pilnaviduriai...
Nužydi vienas žiedas,
Žiūrėk, jau kitą kelia,
Nėra vienatvės gamtoje,
O juo labiau – darželyje…
Kaip linksma šeimoje,
Kai keli vaikai,
Vaikaičių – visas pulkas,
Nuo didelio lig mažo,
Visi – į vieną pulką,
Pakalbina ir nusišypso,
Paima už rankos,
Prisiglaudžia…
Esu gėlė darželyje,
Saulėgrąža sodelyje,
Mano širdelėje vaikelių –
Visas šimtas.




Pro rūką ir miglas




Gražiausios – pievos,
Kai rudenėjant kyla
Nuo jų palšas rūkas,
Uždengia ir kelius,
Atolo pradalgėse nugula,
Apipurškia balčiau
Pienių pūkus…
Gražiausios gėlės – paskutinės,
Jos žydi ligi pat šalnų,
Nors neryškus žiedelis rudeninis,
Mažiau kvapnus,
Pažvelgia į dangaus mėlynę,
Sutampame abu…
Gražiausias – ežeras,
Kada vėjas vakarais nutyla,
Matai ir žuveles,
Į paviršių kylančias,
Uodus pagaunančias,
Mažus mašaliukus,
O saulei leidžiantis – taip mirga,
Puikuojasi žvynais,
Kaip mūsų apdarai sesučių,
Pargrįžtančiomis iš linų
Nubalintų laukų…
Gražiausios naktys – pabaigoje rugpjūčio,
Kai skrenda meteorų lietūs,
Rugsėjis lygina geltų smilgų stiebus,
Upių pakrantėse
Meldai su nendrėmis šnibždasi,
Prisipažįsta meilėje,
Nors tokia vėlyva…
Oi, tegu dar neskuba ruduo
Pas mus.


2019 m. rugpjūčio 27 d., antradienis

Namai




Namai – vieta,
Kur tavęs laukia,
Kur norisi sugrįžti
Iš labai toli,
Eiti per klonius ir miškus,
Laivu atplaukti,
Atskristi ir paukščiu,
Perduoti žinią,
Kas gera, pasiklausti,
Nuliūdus pasiguost galiu…
Namai – savi,
Kada ir upeliu atplaukia
Žinia apie tėvus,
Senelius, vaikus,
Ištvinsta bičiulystės laukas,
Kada jaunamartė ar žentas
Ateina į papuoštus
Gėlėmis namus…
Namai – gyvi,
Kai krykštauja vaikaičiai,
Pasaka – po pasakos,
Dainelė – po dainos, –
Namai – vieta,
Kur esi laukiamas,
Nori sugrįžti po audros.



Vaišės




Namuose – gerai,
Susirenka šeima prie stalo,
Ramūs pašnekesiai
Apie dienos darbus,
Duonos kepalas prariektas
Ir visiems užtenka…
Svečiuose – linksma,
Giminės, kaimynai susirinkę,
Putojantis alaus ąsotis,
Nuo šokių grindys linksta,
Pyragas su skyle,
Šampano butelis viduryje,
Po kiekvieno tosto trinksi,
Juodą duoną ir pamirštame…
Kai kviečiame svečius,
Lovas pataisome,
Pašluojame ir kiemą,
Nuo tako šakeles nugraibstome,
Išlydime ir žiūrime,
Kiek šukių pasilikę
Ar nereikalingo maisto, –
Užtenka šuniui, katei,
Vištoms – visam mėnesiui,
Kai kas pašvinksta.


2019 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis

Mano gyvenimas




Keičiasi mano gyvenimas, –
Kasdien kyla saulė,
Vis kitas taškas,
Vis kitoks vėjas…
Keičiasi mano gyvenimas, –
Gėlės pražysta,
Skleidžiasi pumpuras,
Vėl nubyrėjo…
Keičiasi veidas, –
Raukšlės gilėja,
Smilkiniai bąla
Nuo rūpestėlių…
Keičiasi ir pasaulyje, –
Pradingsta rūšys,
Vaikai užauga,
Seneliai linksta,
Paskui nulūžta,
Lyg senos pušys…
Keičiasi laikas, –
Ruduo artėja,
Nukrenta lapai,
Tiesias ant tako
Rausvi kilimėliai,
Sniegas apkloja,
Nupučia vėjas,
Aš – sengalvėlė.

Įprasti atradimai




Kas įprasta,
Praeiname pro šalį,
Kas paprasta,
Įsimena ilgai,
Ko nepažįstame,
Būname atsargūs,
Kas būna lemta,
Tegu išsipildo,
Tikiu vien gerumu,
Kaip saulės spinduliais…
Kas dygsta,
Tegu auga
Tiesiai ar kreivai,
Kiekvienas kelią randa,
Pasaulis – didelis ir mažas,
Kaip tik sau manai...
Kaip gera,
Kai tave užvaldo
Šildantys jausmai,
Nuoširdi draugystė
Virsta meile,
Sielą pripildo
Laimės virpesiai...
Susipina vagos upelių,
Praskrenda gervių pulkai,
Taip įprasta ir gera,
Ką matai.



Viskas bus gerai




Man gera, gal ir tau,
Kai nebereikia klausti vardo,
Gera drauge keliauti,
Žiūrėti ir į patį dangų,
O žemėje – tie patys
Žiogai po pievas laigo,
Lyg sarti žirgai,
Yra ir ko paklausti,
Kodėl nemiega žvaigždės,
Akis pramerkiame ir žiūrime,
Kokie dar šviesūs
Miesto žiburiai…
Kaip gera man,
O gal ir tau, kai kalusiu,
Ar viskas tinka,
Ar darželiuose gerai,
Gera eiti ir per ledą,
Traškantį be perstojo, –
Vienas paslys,
Kitas pakels lengvai,
Skriskime ir per gyvenimą,
Lyg su sparnais…
Ar gera tau ir man?
O, taip.



Paveldėjimas




Visi paveldėjome
Dar ne po vieną ydą,
Kasdien – po nuodėmę,
Tarsi ji limpa prie žmogaus,
Priklaupiame prie kryžiaus
Ir nešame toliau…
Malda – tai žodžiai,
Juos pakartojame kasdien,
Tarp pirštų jaučiu rožinį,
Po vieną karoliuką sau –
Visiems…
Šiandien akis pakėliau, –
Danguje – taip šviesu,
Nė vieno debesėlio,
Tiek spindulių vaiskių…
Paveldėjau akis – jos dar toliau įžiūri,
Kas ir už debesų,
Naktimis žvaigždės spindi
Ir širdyje – šviesu…
Paveldėjau ir meilę,
Sieloje – tiek jausmų,
Prisiminiau ir skausmą,
Kaip nenorėčiau sunkių metų,
Kuriuos vaikai paveldėtų,
Nebeitų ir kančių keliu.




Labas




Laukiu aušros,
Kad pasisveikinčiau su saule,
Paliesčiau vandenį, –
Jis – tyras, šventas,
Užgydyčiau žaizdas ir eglei,
Iš kurios lašais derva,
Lyg ašarėlės, krenta
Per liemenį – į žemę,
Nuo pat šaknų – į dangų…
Laukiu aušros,
Kad pamatyčiau taką,
Žvyrą ir smiltelę,
Paberčiau ir prie kapo,
Kur snapučiai keliasi…
Laukiu aušros išalkusi,
O duona – dar aruoduose,
Reikia žodžius parinkti,
Kurie dažną paguodžia,
Lukštenti varpą geltą,
Sumalti ją į miltus,
O šiaudelius atskirti,
Kad vaikai išbandytų,
Kaip nupinamas sodas,
Prie lubų pakabinamas.





2019 m. rugpjūčio 25 d., sekmadienis

Vaikai




Visi vaikai geri ir gražūs,
Nes prigimtyje – menas,
Paskui išmoksta amato,
Pažįsta aplinką…
Visi vaikai – mandagūs,
Jeigu jiems tėvai padeda,
Pasveikina kaimynus,
Prie stalo pavadina…
Visi vaikai patrauklūs,
Kai šypsosi ir klausia,
Koks augalas, koks medis,
Kuris už jį aukštesnis…
Visi vaikai gvildena
Ir pasakas iš seno,
Tenai atsakymus atranda
Ir savo minčių brandą.



Vaikystės pievos




Vaikystės pievos,
Apipiltos sidabru,
Kai saulė kyla,
Tai kas, kad jau namo einu
Į paslaptingą tylą...
Žėruoja kiekvienas stiebelis,
Ant smilgos saulė svyra,
Voratinkliuose pinasi muselės,
Gal taip jaunystės
Svajos dyla…
Saulėlydis – toks rausvas,
Nuo jo sušylu,
Ruduo prie lango įsitaisė,
Darželius astromis papuošęs,
Žalia skara apgaubia šilą…
Žiūriu į dangų –
Ten paskutiniai paukščiai
Rypuoja
Atsisveikindami su gimtinėmis…
Ant mano tako
Vaikystės ašaros nubiro.







2019 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Mergvakaris




Berneliai – jurginai,
Lelijos – mergužėlės,
Kiekvienas žiedas –
Tik iš meilės
Šiltosios vasarėlės…
Papuošia žemę saulė,
Deimantą užsako,
Vainiką pina žvaigždės,
Kai nuotaka jau tampa…
Namus pastato medis,
Vijokliais apsikaišo,
Lengviau ir pro langelį
Įskristi laimės paukščiui…
Oi, jaunasis jurgine,
Kodėl tu dar prie durų,
O lelija baltoji
Jau turi žiedų būrį?
Jurgino – gilios šaknys,
Daug ir stiebų jis turi,
O lelija puikuojasi, –
Prieš ją – tiek daug kepurių.



Naujas pavasaris rudens




Dažnai pasenstame jauni,
Kai tiek jėgų,
Dar pats žydėjimas,
O jau vargina skausmai
Ar nemiga sukausto,
Į poilsį negrįžtama…
Išsekina kantrybę
Nerimas ar išdavystė,
Paskui aplink matai
Tik pilkus debesis,
Kaip gėlės vysta…
Darosi nemielas ir dangus,
Upelis jūra virsta
Ir bijai įbristi,
Sustoji prieš gyvenimo bangas,
Sunku jas peršokti,
Nutiesti tiltus…
Viskas prasideda gėlei nuo žiedo, –
Kai per anksti pražysta,
Pakanda jį šalna,
Paliegęs auga ir išblyškęs,
O šaknys lieka
Kitam pavasariui...
Tas pats ir mūsų galvose,
Saugau žiedus jaunystės,
Šimtąjį kartų
Iš naujo tau, gyvenime, pražystu.



Rudens gėlės




Nuo seno sėdavo darželiuose
Rudenines gėles,
Kad vasaros spalvų
Turėtume ir nepamirštume,
Kaip motinos ravėjo
Po vasaros sunkių darbų,
Nuo nėštumo apsunkusios…
Levandai, klumpės ir lėvukais šaukė,
Jie atsiliepdavo į bet ką,
Kas gero oro laukdavo, -
Sugerdavo rasas,
Pabraukęs žiedelius ir nusiprausi,
Klumpele pirštą pasipuoši,
Ryto saulės takeliu
Į darbus eisi…

2019 m. rugpjūčio 23 d., penktadienis

Baltijos kelio 30 - metis


Šeškinės bendruomenėje

Tėvynė prisikėlusi

Mes – tos pačios šalies vaikai,
Tarsi darželio gėlės,
Kelių kartų žiedais
Tą dieną sužydėję…
Prisimena senoliai,
Kaip traukiniai dundėjo,
Ne savo noru vežė į rytus,
O daugelis ten atgulė,
Pražydo ir pakelėje,
Į dangų kilo sielos,
Kalneliai varpučiais apėjo…
Širdyje kaupėsi jausmai
Ir sprogo vieną dieną,
Kai subrandintos mintys
Iš letargo prisikėlė,
Tada jau nebebaisus priešas,
Kai šalia – draugai,
„Tėvyne, – šaukiam, –
Mano tėviškėlė
Prisikėlė’’…


Iš mano padangės




Nuo pat žemės kyla
Mažas vyturėlis,
Neša giesmę – žinią,
Šilto vėjo gūsį
Šio pavasarėlio…
Nuo savo šaknelių
Visos gėlės stiebiasi,
Metas joms žydėti, –
Gamtos kalendorius –
Tiek ir mums,
Ir medžiui,
Tik laiko nepaiso
Baltas debesėlis,
Slenka jis per dangų,
Tarsi vėliavėlė…
Koks gražus gyvenimas,
Kada žydi gėlės.




Įvairovė



Ant tos pačios žievės
Tiek daugel visko pamatysi,
Jo prigimtį ir dabartį
Iki pačios šerdies išvysi,
Samana – tik priedanga
Ir jinai auga, žydi,
Pasėja savo sėklą
Ir ant medžio kito…
Visus, bežiūrinčius į žemę,
Stebina įvairovė,
Tada ir kuriame
Iš savo patirties
Danguje rojų…
Oi, nepasieksiu niekada
Tokių aukštybių,
Svaigus vien žemės rankų
Kiekvienos dienos prisilietimas.



Žodžių ir darbų darna



Ačiū Editai už dovanotą kaštono sėklą

Kuriame grožį ne tik sau, –
Drugelis lenda iš kokono,
Atsineša visas spalvas
Iš prigimties – nepakartojamas…
Neilgas žemėje gyvenimas,
Daugel ko ir nesuspėjame,
O drugeliu apskrendame kalvas,
Padebesiuojame ir vėjuje…
Sukurtas grožis žydi
Nuo pat pavasario iki žiemos,
Ir po sniegu – matyti,
Kaip miega grūdas,
Laukdamas savo vaikystės, –
Nėra gyvybei pabaigos…





Pagyvenę




Kurių arčiau langai,
Takeliai susisiekia,
Prie durų prieini
Ir pasipasakoji,
Kokie dabar siekiai,
Paduodi ranką,
Prisėdi ant suolelio,
Pavadini kaimynu,
Prisimeni, kas buvo
Prieš daugelį metelių;
Per sniegą baltą
Ar dirvoną žalią
Gerumo gijos nusitiesia
Iki paties dangaus,
Kur saulė karaliauja,
Nors traukia žemė…
Buvom jauni,
Dabar – tik pagyvenę.






2019 m. rugpjūčio 22 d., ketvirtadienis

Rankų darbo darželiai




Nesišvaistau žodeliais:
„Brangus, myliu’’, –
Savo tėvams juos pasakiau,
Sesutes apkabindavau,
Su broliais vis drauge dainavome,
Visas senas dainas prisimenu,
Dar padainuoju ir vaikaičiams,
Trumpas ir pasakas seku
Rečiau…
Pasaulis – toks didingas,
Kad pristingu žodžių,
Ne visus užrašau,
Senovinių jaunimas nesupranta,
Reikia paprasčiau…
Dažnas iš akių supranta,
Ką noriu pasakyti,
Kas skirta iš dangaus…
Kelių spalvų užtenka,
Kai deriname žodį
Paletėje – širdy žmogaus.





Su paukščiais




Pulkuojasi gandrai,
Nebesimato kregždžių,
Per dangų – trikampiai
Gervių ir žąsų, –
Užpildo Paukščių taką
Ne tik paukščiai,
Traukia būriais į pietus
Pavasario sulaukti
Tėvai, vaikai kartu…
Sparnai lengvi
Žemės trauką įveikia,
Numetę svorį ir pakeitę
Spalvas mažieji,
Jeigu skrist,
Tai skrist…
Padangėje – tik vienas šauksmas:
„Gyvi, tiktai neatsilik! ’’
Kažkas sieloje suskaudo,
Ar susikalbėsiu tolimoj šaly
Su savo giminėm,
Su mažu vaikaičiu
Gal tik akimis…
Išbandymas – kiekvienas skrydis
Paukščiams ir žmonėms.





Svajonių išsipildymo laikas




Buvo vaikystė – saulės takeliu
Plaukiau per ežerą,
Anteles gainiojau,
Sūpausi ir valtelėje
Iš jaunų meldų,
Kol pakilau prie debesėlio,
Saulė nusileido…
Atsiveria ir dangaus vartai,
Žvaigždynuose mintyse nardžiau,
Jaunystės galios
Ugnikalniuose lava verda, –
Viskas pasiekiama,
Viskas – kaip ant delno:
Užaugs vaikai,
Turėsiu kažkada vaikaičių,
Pratęs jie giminės gijas,
Sukursiu naują knygą
Iš paties gyvenimo...
Viskas išsipildė šiandien.



2019 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Beržų sūpynės




Kol sukasi galva sūpuoklėse,
Skrendu į naują rytą,
Lietaus melodija rami,
Žinau, kad baigsis
Debesiui nuslinkus…
Kylu į dangų,
Tu iš paskos vejiesi,
Saulėtekis – tai muzika,
Spinduliais sušildyta…
Kaip gera įdienojus,
Rankas sulietus,
Gyvenimas – rytojus,
Bet ir į praeitį sugrįžtame…
Abiems taip lengva
Vakarą sutikti,
Beržo šakose dainų klausytis.