Neliesk
žaizdos,
Kol
ji nesurandėjusi, –
Paraus
kaip kraujas ir gilės, –
Priglausk
gysločio lapą,
Papūsk
į ją, kaip šiltas vėjas...
Gal
padės?
Kraujažolės
žalia šaka
Marink,
jei skauda,
Aprišk
baltąja skepeta,
Mamos
austa,
Kalbėk
burtažodį, kaip dar kalbėjo,
Prieš
daugel metų
Prosenelė
ausdama,
Dabar
ji – danguje...
Tada
neatsivers.
Kas
burtais netikėjo, tas nesupras,
Kaip
skauda vėjui,
Kai
drebina šakas...
Kodėl
širdis taip sudrebėjo?
Žaizda
netyčia atsivėrė,
Negyjanti,
gili žaizda rudens...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą