Kiekvieną
vakarą
Uždarau
duris ir langus,
Paglostau
jūsų galvas,
Bučiuoju
skruostus,
Užmiegančias
akis,
Keliu
rankas į dangų maldai,
Kada
kojos pavargsta,
Paliečiu
suolą – akmenį
Ir
baigiasi diena ramiai...
Nušluostau
ryte langą,
Rasa
jis apsitraukęs,
Nubyra
net keli lašai,
O
žemė sugeria ir ašarą,
Ir durų aimaną,
Nes
jūs toli labai,
Mano
vaikai...