Svajūnui Sabaliauskui - Geladuoniui
Paminklai
statomi gyviems,
Kaip
Andersenui, pasakų kūrėjui,
Nes
jis ir kūrė tik gyviems,
O
dabar seka jas visi savo vaikams,
Suaugę
iš jo mokosi ir gėrio...
Tai
kas, kad susilydė
Alavinis
kareivėlis,
Bet
jis buvo laimingas,
Kad
beprotiškai gyvenimą mylėjo.
Paminklą
ir dabar lengva ranka rašau
Kilnios
dvasios žmogui,
Rašytojui,
kūrėjui.