Tikėjome

Tikėjome,

Kad į gyvenimą išeis

Karta kitokia,

Kurie užaugo, negirdėję šūvių,

Jei niekam kulkos nepaleido,

O gynė tiktai taiką,

Motiną, tėvų namus,

Bet priešui savo vėliavą

Ne nugarą atsuko,

Niekas nebars daugiau,

Užaugusių nekeiks...

Tikėjo, laukė

Ir tikėjimu kartos gyveno,

Kad viskas pasikeis,

Kol nelauktai užgriuvo

Taikos metu karas

Ir švilpia kulkos

Virš vaikų galvų,

Baisiau nei uraganas...

Kas pirmas pradeda

Pasaulio negandas ir melą,

Supranta šiandien ir vaikai.

Tegu jiems pasakoja

Savo istoriją tėvai.

Tik neužmerkime akių

Prieš piktą melą,

Tegu pamato danguje

Ne vien tik angelą...

Vaikams vaikystės niekas nepakeis.