2022 m. sausio 19 d., trečiadienis

Taikos balandis tegu skrenda

 




Mes – ne tik Europos vidury,

Mūsų pėdos žymios

Visame pasaulyje, –

Kiek parašytų knygų,

Išradimų, muzikos

Iš mūs padangės skamba…

Mes – dideli būry,

Kaip žvaigždės danguje,

Pagal jų žemėlapį keliaujame,

Atrandame ir kalnų viršukalnėse vietas,

Savo vėliavėlę ten įsmeigiame…

Mūsų daug daugiau taikių žmonių,

Negu mes patys manome.


Ona Baliukienė

Vasaros vėjas

 




Paglostyk mano plaukus,

Pakedenk ir pasidžiauk

Jų sruogų vilnimis,

Jau ryto saulė apšvietė,

Šią naktį prisimink…

Paleisk ir sušukuok

Man garbanas, –

Jos juodos, kaip naktis,

Baltos dienos atokaitoje

Jaunystę prisimink…

Su vėju vakar šokome,

Žiūrėjai į akis,

Tiek buvo saldaus juoko,

Vasarą prisimink.


Ona Baliukienė

Laimė - gyventi savo šalyje


Kalifornija. Rimos Aristidos foto.

 

2022 m. sausio 17 d., pirmadienis

Prigimties sparnai

 




Žmogaus prigimtis

Jau linkusi prieštarauti,

Kol pats suranda kelią,

Ne viena diena praeis...

Jauno mintis – tėvus praaugti,

Kai tampa tėvu,

Eina ta pačia vaga,

Nors mano,

Kasasi giliai…

Prabėga daugel metų,

Užgimsta Mocartas

Ir girdisi nauji garsai,

Keliavo Servantesas per gimtinę,

Malūno sukasi

Lig šiol sparnai…

Žmogaus prigimtis – pasiekti dangų,

O saulė šviečia amžinai

Čia pat – nereikia nieko gaudyti,

Tik piešk, rašyk, dainuok

Savo vardu,

Kuriuo gimei.


Ona Baliukienė

2022 m. sausio 16 d., sekmadienis

Žievės

 



Nežinau nuo ko pradėti

Naujai kelią eiti,

Kai jis baigiasi

Jau ties aukšta kalva, -

Lietuva + kryžius,

Pagarba…

Pamiškėje žydi melsvai viržiai,

Renka bitės medų,

Teka iš beržų,

Klevų sula...

Eisiu – pinsiu vainikus

Ir girdysiu Tave,

Tuo pačiu – save…

Usnių žiedelius nuskinsiu,

Švelnūs ir melsvi,

Duria tik sena,

Kai luoba stora...

Jauni nekalti –

Saugo tik save,

Parašiutais virtę kils į rūką,

Aplipdys kalvas…

Nežinau, kuo baigsiu,

Gal būsiu sraige?



2022 m. sausio 15 d., šeštadienis

Laukimas

 




Už geležinės užtvaros,

Ant plikų medžių

Laukia pakabinti inkilai,

Primindami senovę,

Iš kur išskrido paukščiai

Su juodais švarkais,

Pasirišę juostas

Blizgančiais taškais,

Primenančiais povą, –

Dar – be uodegos,

Taip ir neišmokusio giedoti

Apie rojų...

Ant geležies strypų

Svetimus pasus užmovė,

Svajojo būti broliais,

Ariančiais ir švilpaujančiais

Apie visų gerovę.

Pribėgę juodą žemę

Rado, oi, ne šlovę, –

Kiti nešiojo blizgučius

Ir antpečius su žvaigždėmis,

Uodegomis povo,

Baltais marškiniais,

Švarkais – kaip molio,

Čiulbančiais vėl apie visų gerovę…

Iš vieno inkilo – du paukščiai,

O tokie nevienodi, –

Vienas renka kirminus

Ir džiaugiasi, kad pasisotino,

O kitas geria vyną

Iš paauksuotos taurės

Ir kelia tostą

Už būsimą gerovę,

Mažajam ir kelnes

Drobines numovęs…

Po smėliu – akmenėlis,

Žvirgždas su taškais

Iš Broliu Grimų pasakos,

Donelaičio būro nebaigtos giesmės,

Kalno, vis dar piešiamo

Čiurlionio...

Kurį tu pamilai,

Kuriuo didžiuosis pavasarį sugrįžęs

Margas čiulbuonėlis,

O gal povas?



Ledokšniai

 


Eini per pievą

Po pirmų šalnų –

Ledokšniai treška,

Senos žolės stiebeliai nulenkti,

Nukritę lapai mena

Ir motulės raštą,

Apšalusiam lange –

Vaikystės žiburys…

Baltas lapas,

O jame – saulutės ratas,

Bėga į vakarą,

Pasilenki ir skrebeni,

Girdisi melodija :

Birbynė šneka

Su manimi ir tavimi…



Atgarsiai

 


Kūnas ir siela –

Neatskiriama vienybė,

Kaip žemė ir dangus,

Tą jau suprato

Ir prieš mūsų erą,

Kai garbino dievus.

Nepamaitinsi kūno,

Žus ir siela, –

Joje kūrybos kibirkštis,

Atnešta iš Prometėjaus,

Nedegsi laužo

Ir užges ugnis.

Gimę per karą

Iš arčiau prisimena,

Kaip degė trobos,

Pavergė ir sielas,

Šie atgarsiai rusena

Su mumis,

Kas kelia kumštį,

Kiti ieško kuokų,

Kad kaltintų kaimyną

Dėl savo nerangumo,

Siekia prikalti vinimis.



2022 m. sausio 14 d., penktadienis

Šalta ugnis

 


💑

Šalta ugnis – išblėsęs jausmas,

Uždegsi antrą kartą,

Švies, bet neuždegs vilties,

Kad bus šviesiau,

Tamsoje susikursi

Jaunystės laužą, –

Jis nebespindės…

Šalta ugnis – senatvės bučinys,

Kai žvakė nepakils iki žvaigždės,

Apgausi tik save

Ir mylimą įžeisi,

Neliks nė laužo,

Nė ugnies.




Atgijęs žodis

 



Viskam yra laikas –

Rudeniop aprišti medelius,

Kad žievė tvirtėtų,

Sukrautų žiedus…

Sausį leisti pailsėti,

O apdengs šaknis

Baltas sniego pūkas,

Nepasieks žvėris…

Man atėjo laikas –

Sėti ir gėrėtis,

Kaip atgijo žodis

Visom spalvomis.




2022 m. sausio 13 d., ketvirtadienis

Gera po saule

 



Gera mažam, –

Mama ir tėtis pakelia,

Parodo saulę;

Gera jaunam, –

Klajoja po pasaulį…

Gera ir man, –

Esu močiutė,

Matau žemę,

Dangaus pašvaistę vakare,

Patekančią saulę…

Gera ir tau, –

Visas gyvenimas –

Gražus pasaulis.



2022 m. sausio 12 d., trečiadienis

Sušukime drauge

 



Kodėl taip jaučiasi

Žmogus sutrikęs,

Kai kryžkelė jau įveikta,

Sunkumai nugalėti,

Bado nebėra?

O kiek buvo jėgų įdėta:

Ugnelės degė languose

Ir laužo ugnį uždegė,

Ji ir dabar vis šviečia

Mano širdyje.

Kodėl sunku tylėti,

Kai žodis veržia lūpas,

Pašaukime drauge:

„Sunkumai nugalėti,

Bado nebėra!’’


Žmogus ir paukštis

 



Kodėl žmogus žiūri į dangų

Ir dažnai pavydi paukščiui?

Mes esame visur,

Daug stipresni nei paukštis,

Tik neužstokime dangaus,

Kur skrenda laisvas

Paukštis…




Kovoje už taiką

 


Po tiek metų atrodo,

Kad tebedega karo laužai,

Televizijos bokštas apšviestas

Ne Naujų šviesomis,

Sproginėja ten kulkos,

Žūsta broliai ir sesės,

Gedi ne tiktai tėvai,

O visa Lietuva dūmais

Apsmilkusi…

Man šiandieną nešalta, –

Esu su visais,

Kurie trispalvę laiko,

Neatrodom prastai,

Jei pasaulio draugai mus palaiko.

Kasmet prisegu gėlę,

Mėlynakę laukų neužmirštuolę,

Kam atrodo kitaip –

Teisė rinktis

Raudonąją rožę...



Ona Baliukienė

2022 m. sausio 11 d., antradienis

Danguje



Vienam ir šalta,

Žemėje – nejauku,

Pabūk, nors savo buvimu,

Bus dviese šilta ir jauku,

Pripildysime sielas

Juoku ir žvilgsniu,

Trumpu ir bučiniu,

Labai karštu…

Kur tik eini, akimis seku,

Tu – mėnuo,

Saulė aš esu,

Pabūkim danguje vieni

Tarp tūkstančių žvaigždžių.



Metro naktį

 




Nepasiduok savo krašte,

Rudens vėjelis kužda

Man į ausį, –

Nėra čia bėgių,

Tunelių metro,

Kur nakčiai žiemą

Prisiglausi…

Oi, gaudysiu snaiges,

Su jomis ir pasiausiu,

Savam kieme

Nebūsiu prašalaitis,

Sugausiu žvaigždę

Ir pasidabinsiu,

Į rudens purvą veidu

Nepanirsiu.


Bjaurastis

 


Bjaurastis atsiranda,

Prilimpa ir lieka,

Ji tarsi iš nieko, –

Neturi ir vardo,

Bendra visam sviete…

Su ja dainiai kovojo,

Su muzika vijo,

Vanta vanojo,

Vis tiek neatbaidė…

Prilimpa ir žodis,

Ant lapo palieka,

Bjaurastis išbujoja,

Jei tyli poetas.


Juodas kaspinas

 


Kada nebereikės trispalvės

Juodu kaspinu aprišti,

Stovės prie jos užaugusi

Nauja karta,

O sausio įvykiai bylos,

Kaip keliasi iš naujo

Gražuolė jaunystė,

Mūsų Lietuva.

Manęs nebus, nebus tavęs,

Gyvų ir liudininkų nebus likę,

O juodas kaspinas –

Po žeme,

Pakels jauni iš naujo

Sausį trispalvę,

Žaliuos pušų giria

Geltoname dangaus fone,

Raudonu siūlu atausta.

Ar pildosi mano svajonė

Kaime ir mieste?


2022 m. sausio 10 d., pirmadienis

Šių metų praregėjimas

 


Neapsirikime galvodami

Apie svečias šalis,

Kad ten – svajonių kraštas,

Savaime noksta vaisiai,

Rojaus paukščiai šneka…

Kur neįkėlei kojos,

Širdimi nepabuvai –

Visur laimingas takas,

Visur tas pats –

Tik savas srūva prakaitas:

Pasiekia ir liga,

Niekas ir niekur nesiilsi

Ir ant patalo…

Geriau įsiklausau dažnai,

Ką mūsų žvirblis pataria.



2022 m. sausio 9 d., sekmadienis

Akimirksnis

 



Kūrėjas – siekis,

Jį visaip įvardina,

Vienu Dievu vadina,

Kas amžina ir nepasiekiama,

Beribėje – akimirksnis…

Mana ir duona,

Žuvis iš vandenyno,

Tinklai iš šilko gijų,

Pilys iš smėlio,

Motina – žemė,

Visų kartų gimdyvė.


Ona Baliukienė



Prisiminimai

 




Sapnuoju kaimus,

Kuriuose gyvenau,

Obelis pasodinau,

Dabar ten kiti

Obuolius jau skina,

Pakelėje – nauji beržai,

Žydi alyvos,

Bitės zirzia...

Siaurėja sklypas prie namų,

Rėželis žalios pievos,

Šaltinėlis virva,

Žiūri į dangų ir klausaisi

Savo sielos...

Nereikia man daržų,

Turiu savo arimą,

Kur dar gili vaga

Ir tyvuliuoja ežerai, –

Dvi akys mėlynos

Juos gimdo…




Tekantis upelis

 




Vis noriu pasisemt vandens

Iš to upelio,

Kuris ir žiemą teka,

Pasilenkiau ir išgirdau,

Ką tėviškėje šneka:

„Erdvės daugiau

Ir ašarų mažiau,

Sugėrė jas upelis tekantis’’…


Ona Baliukienė

2022 m. sausio 8 d., šeštadienis

Šviesos ruoželis

 



Skambučiai siekia

Ir už vandenyno,

O tu neatsiliepi,

Nors šalia esi,

Tyla iškalbingesnė

Ieškant mylimo,

Viliuosi, kad miegi…

Skambučiai – laidas

Viens į kito širdį,

Sujudini jausmus, girdi,

Kaip suplaka linksmiau

Kitam laido gale,

Prabėgusius drauge metus prisimeni,

Tartum stovėtum

Planetos vidury…

Ištiestos rankos,

Akyse – šviesa,

Tik toks yra laukimas,

Skambutis – po tylos,

Šviesos ruoželis tarpe durų,

Švyturys…

Dėl meilės esam gimę,

Iš meilės atiduodi,

Ką turi.



Skrydis virš kalnų

 


Gyvybė – trapus paukštis,

Kartais ji būna,

Be plunksnų ir sparnų,

Bet gali bėgti

Nepakildama į aukštį,

Kaip medis – augti

Be šaknų…

Užgimęs vis eini į mirtį

Nežinomu keliu,

Nesupranti, kiek yra skirta

Metų, dienų ar valandų…

Pakyla paukštis,

Klykia, šaukia

Ieškodamas sau artimų,

Vėtra nubloškia

Į bedugnę klaikią,

Kam taip aukštai skridai,

Jei neturi jėgų…

Tu skrisk,

Kol aš einu.



2022 m. sausio 6 d., ketvirtadienis

Vardai

 




Kapt kapt atodrėkio lašai,

Kaip mana iš dangaus,

Mirtos šakelė drebanti,

Kad žemėje būtų taika

Ir Po Trijų Karalių.

Išliko jų vardai,

Užrašomi ant durų,

Vis tikime – ateis laikai,

Kai švies lemties žvaigždė,

Atves į tiesos kelią

Ir vykdys Dievo valią.




Ženklai

 



Niekas taip nepaženklina,

Kaip skurdi vaikystė,

Karo metai,

Tėvelių netektis.

Niekas tokių metų neprašė,

Juos pamėtėjo iš šalies

Ir prievarta pasiūlė, –

Nebūsi, lyg ir pats renkiesi,

Tarp gyvybės, nebūties…

Kartojasi metų laikai,

Pasidžiaugi trumpai pavasariu

Ir vėl – žiema,

Ilga naktis,

Tokia pati – istorija,

Žmonių gyvenimas,

Paženklintas netektimis.



2022 m. sausio 5 d., trečiadienis

Mūsų vedrodis

 


Kaip gera, –

Puikiausia metų dovana,

Kai girdi draugą,

Glaudi jo žodį prie širdis,

Jauti ir aimanas…

Lengva gaida,

Vilnijanti šalia,

Mielas ir aidas,

Atskrendantis iš toli,

Sveikatos linkintis

Dar šiandien

Ir per likusius metus,

Lyg abi pusės

Mūsų veidrodžio.



Skambučiai

 

SOS


Paskambink, kai turėsi laiko,

Man šalta,

Rudeninis oras veikia,

Pro lango plyšius

Vėjas įsiskverbia,

Paklebina duris nubėgdamas,

Tarsi išdykęs vaikas…

Paskambinsiu, nepamiršau,

Tik trūksta oro,

Kojose – nesveika,

Gerų žinių mažai

Aplinkui…

Neskambink.



2022 m. sausio 4 d., antradienis

Prie durų

 


Nepasiduok, – pasakome dažnai

Vietoje paguodos žodžių,

Ne nuo mūsų priklauso

Ir žemės keliai,

Ir dangui duotas žodis.

O laikomės gyvybės,

Tikim pažadais

Prikaustyti prie lovų,

Kol akys mato, girdime – gerai,–

Išgirstam artimą

Ir jo širdies plakimą tolimą.

Dieną pragyvenai – jau tavo lobis

To neužteks, lauksi rytojaus.

Ar tu jauti mane ?

Prie tavo durų stoviu.



2022 m. sausio 3 d., pirmadienis

Meilės melodija

 




Tikri jausmai,

Kai nesupranti,

Už ką taip myli,

Visada mylėjai…

Prakeiki tylomis

Net ir likimą,

Kad suvedė keliai,

Ramybę atėmė – nepagailėjo...

Vėl griebeisi lyg šiaudo,

Skendai, bet mylėjai…

Meilė – tai muzika,

Nebaigta melodija,

Nupūsta ir vėjo,

Saulė patekėjusi.



Šių metų naujienos

 


Norėčiau būti amžinai žalia

Egle ar pušimi,

Darželyje – rūta,

Atgyti sniegą nusipurčius,

Dangus vėl vasarą atkurtų…

Kai apie tai vos pamąsčiau,

Eglė palinko kiek arčiau,

Pušies kankorėžis nukrito

Ir visos sėklos išsirito…

Rūtelės vieną stiebą paramsčiau, –

Jis dar žaliuoja,

Kaip anksčiau…

Nusišypsojo man ir mėnuo,

Tiek ir yra gerų

Šiųmetinių naujienų.