Anykštėnams

Gimtinė – tai vaikystė,

Į kurią sapnais grįžtu,

Randu ten akmenį,

Kuris dar guli, laukia

Nuskendusių, nuplaukusių,

Išlikusių ir tarp kitų...

Svajonių miestai

Pro akis praplaukia,

Jų gatvėmis namo skubu,

Kad prie tavęs, gimtoji, prisiglausčiau,

Prie tavo kojų,

Lyg prie kryžiaus ąžuolinio,

Viena atsiklaupusi

Tėveliams maldą sukalbu.

Gimtinė – mažas grūdas,

Su daugeliu šaknų,

Į žemę taip giliai įaugęs,

Ko niekada išrauti negaliu...

Gimtinė mano – tai kalneliai,

Kur smiltis ir molis,

Žemė Anykščių.