Gimtinė
– tai vaikystė,
Į
kurią sapnais grįžtu,
Randu
ten akmenį,
Kuris
dar guli, laukia
Nuskendusių,
nuplaukusių,
Išlikusių
ir tarp kitų...
Svajonių
miestai
Pro
akis praplaukia,
Jų
gatvėmis namo skubu,
Kad
prie tavęs, gimtoji, prisiglausčiau,
Prie
tavo kojų,
Lyg
prie kryžiaus ąžuolinio,
Viena
atsiklaupusi
Tėveliams
maldą sukalbu.
Gimtinė
– mažas grūdas,
Su
daugeliu šaknų,
Į
žemę taip giliai įaugęs,
Ko
niekada išrauti negaliu...
Gimtinė
mano – tai kalneliai,
Kur
smiltis ir molis,
Žemė
Anykščių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą