Mes
gimėme
Nuogi
ir šaukiantys,
Kada
sušylame, vėl būname nuogi.
Kai
žiemą šalta,
Jeigu
niekas neapauna,
Bėgiojame
po sniegą
Ir
visai basi.
Kai
alkanas žiūri į dangų,
Bet
neko neprašai
Ir
alkio nejauti.
Kiekvienas
už save
Lygi
nuogumo kaunasi,
Kol
kraujo lašas
Lieka
ant kaktos,
Kaip
amžina dėmė.
Nuogumas,
sako, nuodėmė,
O kas
jau nuogas,
Tas
atidengia savo sielą,
Tegu
apspjaudo...
Gal
ir prie visko pripranti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą