Vienas

Dešimt kalbų – nedaug,

Reikia savo mokėti

Ir vieną sielą,

Kaip skausmą ir gyvenimą,

Net po žeme mylėti.

Paminklas tiems,

Kurie iš ten gali kalbėti,

Pasveikinti atėjusius į žemę

Per laiką – būtį

Čia, šalia prisėdę,

Apie beribį dangų pakalbėti.

Ne vieno darbas

Sizifo akmenį ridenti –

Dar nepasiekus kalno

Suklupus maldą sukalbėti.

Visomis kalbomis

Reikia prikelti vieną,

Kad „Amen“ pasakytų,

Kai tau užmerks naktis akis,

Į dangų palydėtų.