Visi
mes esame
Labai
jautrūs, kaip stygos,
Paliečiame
ir skamba viduje,
Širdis
suvirpa,
Kai
negirdi ar tiesiasi
Į
sielą svetima ranka...
Per
orą kalbamės,
Kada
į vieną mintį
Susirenka
lašai,
Tada
ir byra ant palangės
Dar
nepasakyti žodžiai,
Kuriuos
jutai...
Pasako
akys,
Ko
ausis negirdi,
Iš
jų pasipila lašai,
Belieka
tik padėti kirtį
Ir
atsivers ant lapo
Ugnis
ir pelenai...
Visi
mes esame laimingi,
Kol
jautrūs su kitais.