Visą gyvenimą norėjau,
Kad būtų kelias – baltas baltas,
Žiemos irgi baltos,
Šviesios ir nešaltos,
Šviestų saulė danguje…
Abu tikėjome,
Kad eisime keliu tik vienu du,
Susikibę už parankių,
Ir vis dar taikėmės
Spindinčią žvaigždę
Pasigauti danguje…
Sukiužę trukdė ant pakrantės
Spalvoti akmenėliai,
Prie kojų gulinčios tuščios kriauklės
Ir dabar vis iki kraujo beda,
Iki paširdžių susminga
Karštą vasarą….
Visą gyvenimą norėjau balto,
Visko – balto balto
Dėl tavęs.