2008 m. liepos 31 d., ketvirtadienis

Darželis


Daržely tulpės ir lelijos,
Levažandžiai ir bijūnai,
Baltų ramunių šypsosi kupstai...
Lyg prie senos sodybos
Dar tebegyvena džiaugsmo fėjos-
Kasdien su Laumės juosta
Jos nusileidžia iš aukštai.
Turbūt jas geros rankos prižiūrėjo,
Jei skleidžiasi vieni kitus
Grožiu pralenkiantys žiedai.
Iš pagirių ir klonių vėjas atskubėjęs
Pajudina stiebus,lyg ašaros pabyra
Saulėje spindintys lašai.
Jei šio darželio,meile padabinto,
Užžels žole takai,
Nebežiūrės į dangų ajerai,
Paliks sodybą amžiams
Senolių dvasios šventos,
Pro langus nežiūrės
Laimingi naminukai,aitvarai...
O!prašau apgaubk šių namų slenkstį šiluma,
Saulute,amžina laimės kūrėja,
Kad dar ilgai lovelėse prieš miegą
Čia pasakų klausytųsi giedri vaikų veidai!
2008

2008 m. liepos 30 d., trečiadienis

Debesų vizijos







Kai vasaros kaitroj vėl surandi pavėsį,
Rankas sunėręs virš galvos
Žiogų čyravimo klausai,
Sugrįžta praeities šešėliai neišblėsę
Lyg žvakės šviesoje drugeliai
Svylančiais sparnais...
O akys ieško debesėlių,
Vaikystėje matytų su ėriukų
Ir paukštelių atvaizdais ,
Fantastiškais ropliais-
Dabar norėčiau svajones
Į dangų pakylėti
Su toliuose iškylančiais kalnais.
O!niekur nemačiau pasaulio
Gražesnio už pilis debesyse-
Kaskart vis prieš akis
Plevena vaizdas naujas,-
Kad taip gyvenime
Galėtum pasislėpti vizijų sapne...
2008

Savas


Lyg niekur nieko sakome ,,Su dievu"-
Lyg tas akmuo apeinamas žmogus.
Iš artimųjų laukiama paguoda-
Dažnai tik aidas tuščio puodo
Girdisi beldžiantis į laukujes duris.
Jeigu iš draugiškumo nori pro vartus užeiti,
Šnairom pažiūri,ar nusivalei batus,
Kai nori praeities širmą praskleisti,
Galvoja-taikaisi į buvusius turtus...
Taip nejučia susvetimėjam-
Geriau kaimynas nuoširdus,
Nes buvęs ,,savas" iškamantinėja
Ir nuvelka lig siūlo sielą ir jausmus.
2008

2008 m. liepos 29 d., antradienis

Labas rytas


Užmigs tuoj kaimas-
Vakaro šešėliai tįsta.
Susės prie stalo ir tėvai,vaikai...
Ką gero pasakys jų akys
Ar vėl paklaus jie vienas kito:
-Tėveli,mama,pavargai?
-Kur bėgo jūsų jaunos kojos?
Ar ,,Labas rytas" kam nors pasakei?
Nuo vakaro, ramių naktų
Prasideda vaisingas rytas-
Gyvenimo rytojus,
Nauja pradžia gerų darbų...
Nakties ramybę saugos
Debesys lyg pūko pagalvėlės.
O!Nepamirštamos akimirkos-
Tąsa saulėtos vasaros dienų.
2008

Abi







Kai išsilieja per kraštus
Pažeminimo,nuoskaudų taurė,
Kada pakelti negali į saulę net akių-
Taip lauki vakaro gaisrų
Ir miego-viską užliūliuojančių sapnų,
Greičiau pabėgt į sutemas skubu...
Bet ir dabar nurimt neleidžia vazoje gėlė,
Nes iš gimtųjų pievų atnešta
Vis skambina melsvuoju varpeliu:
-Ne tau aš augau ir ne tuo keliu
Norėjau eiti,o sugrįžti negaliu...
Tamsoj į ją išplėtusi akis žiūriu
Ir guodžiamės abi vienodu likimu.
2008

Be takų











Sustok,jau nebėra kelių,kurie pakviestų,
Ir šiltos rankos ištiestos nebejaučiu.
Kažkur prie debesų sustingo juostos-
Tai kelias matomas ir žinomas gandrų...
Sustok,matai koks vakaras žavingas!
Saulė nubėgo nakčiai už kalnų,
Ištiško saulės spindulių vulkanas paskutinis,
Nugrims į naktį akys ,ieškančios mėnulio atšvaitų...
Kokie žvaigždynai pažymės dabar rytojų,
Kada sustojau prie užsisvajojusių beržų...
Nusviro baltos rugių varpos,įdienojus
Gal vėl bandysiu bristi ,nors ir be takų...
2008

2008 m. liepos 28 d., pirmadienis

Be meilės


Dažnai žmogus taip ir gyvena
Nepažinęs meilės
Skaičiuodamas vilas ,sklypus.
Galvoja,kad tai jo-didžiausia laimė.
Net šuniui kaulą duoti gaila-
Mano sumažinsiąs turtus...
Taip niekas rankos nepaglostė,
Neprisišliejo prie peties,liemens-
Slenka gyvenimas lyg seno gluosnio,
Kurio žievė šiurkšti-
Netinka net trumpam priglusti,atsiremt...
Tada ir pyktis liejasi iš lūpų.
Kas ta daina,už pinigus gauta,
Jeigu net šuo švelniai nė karto
Iš tikros meilės
Nepalaižė kojų ,rankos,
Nepažiūrėjo į akis,
Kai tuščia širdyje-
Tarsi vargonai grotų
Be žmogaus-bažnyčioj tuščioje...
2008

Akmuo




Siautėjo neganda.
Ledynai žemę prausė.
Amžius skaičiuojame dabar
Jos žaliame veide.
Koks gaivalingas būna
Šis gyvybės šauksmas,
Jeigu po tiek metų atsistojome
Prie riedulių-
Pasiklausyti pasakų akmens...
Ne veltui aukurus žyniai-senoliai
Iškeldavo ant jų,
O uždegta ugnis
Ilgai ilgai plevens...
Brangiausia,ką turi-
Šaltinio vandeniu rankas nuplovę,
Taip apsivalom sielas,
Pasislepiam nuo negandų,
Bet ar ilgam?..
2008

2008 m. liepos 26 d., šeštadienis

Kelias


Tas nenumaldomas troškimas eiti
Ir nesvarbu,kuria kryptim...Kada.
Vis vien būtis paskelbs, kaip nuosprendį,
Kokia kryptim išeiti,
Kad būti šiam pasaulyje gana.
O kiek darbų paliekame rytojui,
Kaip blaškomės sutikdami audras,
Mėginame save, lyg peržengt ribą norim,
Pagalbos prašom iš dangaus
Ištiesdami aukštyn rankas...
Bet viskas,ko labiausiai trokštam-
Čia,po kojom,-tuo įsitikinam dažnai.
Belieka širdimi pajusti,
Į kokius akmenis atsitrenkė
Ir ką užmynė basos kojos...
Tada žinai,
Kad savo kelią atradai.
2008

Šv.Ona


Gražus išaušo Šv. Onos rytas,
Nubudo varpas,skelbiantis
Bažnyčioj atlaidus-šventas dienas.
Bičiuliai sveikina varduvininkes Onas,
O giminaičiai sėdasi prie stalo su daina.
Ant stalo pūpso šnekučio ąsotis,
Pasakantis-didžių darbų jau pabaiga,
Pasveikina visi taip seseris ,mamas ir žmonas-
Prie stalo tada būna, kaip lauke, giedra.

2008 m. liepos 25 d., penktadienis

Jau...




Jau vasara atsidūsėjo,
Į žemę liejasi kaitra,
Saulės grąža pasistūmėjo-
Vėl bus ruduo,šalta žiema.
Dabar skubu su vasara
Kartu po pievas pabėgioti,
Einu surinkti paskutiniųjų gėlių.
O dienos lekia lyg besotės-
Nepasivysi-jos jau vėjams ant sparnų
Ir paskutinįjį medaus ąsotį
Kaskart į širdį vis rečiau nešu...
Tegu dar vasara žaliuoja!
Taip norisi sušukti,bet jaučiu,
Sausa žolė jau čeža man po kojom-
Neprisišauksi vėjo iš vaikystės-
Vakarų...
2008

2008 m. liepos 24 d., ketvirtadienis

Širmė


Prie kelio ,vedančio prie ežero,
Kasdien mus pasitinka
Širmė kumelėlė,
Linksėdama galva kaip gervė
Baltu ir stipriu kaklu,
Turbūt ji pavalkų
Dar niekad nemūvėjo,
Niekas nerišo prie tvoros
Rūtų darželio ir lelijų,
O mergužėlė nešėrė jos
Dėl bernužėlio avižų plaku.
Ir dainos pamirštos
Apie motulę sengalvėlę ,
Seselę ,lydinčias brolelį į Rytus...
Arklio muziejuje
Tiktai vaikai dar važinėjami.
Ar gali būti,kad žirgelis
Taps lyg daiktas
Ir tiktai muziejuj
Pasakos apie žirgelį,
Artojėlį ,arimus...
2008

Tik gulbė


Kas tai?Lietuviškas flamingas
Ar optinė apgaulė-
Saulės spindulėliai
Aušroj pavirto stebuklingu miražu?
Kad taip gyvenimą
Pro rausvus akinius matytum ,
Nereiktų degti žvakių ant stalų.
Pripildytas taures geriausio vyno
Paverstum vandeniu šventu...
Nuo šio regėjimo apsvaigęs
Ir nekilnodamas kas kam-
Be tostų ,be kalbų---
Bet vis dėlto atsikratysiu
Nuo šių iliuzijos žabangų,
Kad neišgirsčiau pažadų tuščių.
2008

2008 m. liepos 23 d., trečiadienis

Visi kartu







Pulkai kregždučių-
Baltapilvių dangaus žiburėlių
Jau švysčioja į dangų-žemę ,vėl aukščiau.
Galbūt antra karta išsiperėjo
Ir ruošiasi kitus žemynus apkeliaut...
Kada prieš sutemas sustoju,
Lyg žemės pakraščiu brendu.
Žinau,už miško tęsiasi vėl kloniai-
Dabar juos mato kregždės
Pakildamos virš debesų.
O su jomis ir aš svajonėse į aukštį
Kasdien vis pakylėta širdimi skrendu,
Jeigu tikėsi tuo,ką kregždės čiauška,
Ateik ,pabūsime kartu...
2008

Svajonių keliai




Dievo karvutė,pasirinkusi ramunę,
Baltą laukų gėlę,
Prieš saulę šildo sparnelius...
Ji ,sako,žinanti į ateitį kelius,
Jeigu žinai burtažodį
Ir, ją ant piršto pakylėjęs,
Prašai,kad skristų į namus.
Bet jos namai-laisvųjų pievų plotai,
O aš jos,skrendančios tolyn,nebemačiau,
Paklydau savo minčių
Ir svajonių labirintuos,
Bet ir atgal sugrįžt kelių neberadau...
2008




Apleista sodyba


Dar skleidžiasi ir kvepia
Raudonos,rausvos lauko rožės
Prie apleistos sodybos pamatų.
Kas gali joms prilygti,
Apsakyti jų stiprybę,grožį,
Kad jos dar saugo atmintį
Senų laikų...
O apleistų kregždžių lizdelių nesibodi
Ir pailsėti nutupia čiurlys.
Senatvę jaučia palikti čia sodai-
Siūbuoja obelys ,
Jų obuoliukai dera vis maži...
Tiktai nepasiduoda nevilčiai
Laukinės rožės
Ir kviečia vis užeiti,
Ir kartu pabūti čia rimty...
2008

2008 m. liepos 22 d., antradienis

Saulės ratu






















Žibučių mėlynos akelės prie pušyno,
Properšose sniego lopinėlių nežymių.
Žinau ,kad džiaugsmo upeliukai
Į marias ,ledus praskynę,
Srovena ištisus metus
Ieškodami naujų draugų...
O vandenų platybėse rankas panėrę
Atbėgs su debesų kalnais,
Su paukščiais iš Pietų,
Palaistys kalveles, daubas ir pievas,
Gėles iš ilgo žiemos miego vėl prikėlę,
Stebėsis saulės nesustojančiu ratu,
Jos spinduliais...
Išeisiu vėl į klonius gėlių skintis,
Praminsiu gal naujus takus.
Papuošus galvą žydinčiais vainikais
Sakau,žiūrėk ,koksai gyvenimas gražus!
2008

2008 m. liepos 21 d., pirmadienis

Medonešis




Štai jau pavasaris-pragydo
Ant tėviškės kalnelių pilki vyturiai...
Kada pražysta pašilėj rakteliai,
Žiedeliais pasipuošia grikiai ,liepos ,dobilai,
Gyvena prieš saulutę, prie pievelių ,
Kasmet tie patys bičių aviliai .
Prie vieno stalo sėdasi bičiuoliai-
Tik pažiūrėk,kokie geri veidai!
Ir kalbasi be paslapčių lyg broliai-
Su pagarba nuo seno tariami
Kiekvieno jų,tarsi gentainių,
Mylimi vardai...
Ant kasdieninės duonos medaus šaukštą
Per medkopį dalinasi vaikai.
Kaip greit savo medonešio sulaukę
Jie tarsi bitės iškeliaus savais keliais...
Kai kas sugrįš,gal pasiilgę avilių,medaus išalkę,
Susės prie vieno stalo su visais.
2008

Rytoj




Kvapniu šienu jau dvelkia
Nušienautos pievos,
O slėniuose žaliuoja
Vėl atolas,dobilai.
Kai nejučiom vėl perbėgu
Basom per kiemą,
Lyg į vaikystę sugrįžtu,
O gal jau per vėlai?
Nebekukuoja miškuose gegutės,
Lizdus paliko ir gandrų vaikai
Ir su pastogėm atsisveikino kregždutės,
O aš dar laukiu rytdienos,
Kuri galėtų paskubėti,
Kad pasidžiaugtų vasara
Su manimi drauge ilgai...
2008

2008 m. liepos 20 d., sekmadienis

Vizijos











Avietėmis pakrūmės kvepia
Prieš pat šventą Oną,
Kitapus kelio šneka
Geltoni rugiai-
Kada ateis su dalgiais
Iš jaukių sodybų broliai,
Suriš į pėdus sesės
Ir gubas statys
Seneliai ir vaikai...
Nuo švelnių žvilgsnių
Raudonuos mergelių skruostai,
Lyg kekės neskintų aviečių
Lūpos dainai prasiskleis,
Kraitelėje rasos giros ąsotis ,
Iš motinų austų drobelių
Duona saldų kvapą skleis...
Bet iš kokių dabar pasviečių,
Kokiais keliais
Šios vizijos ateis?
2008

Bitutė




Nuo pat pavasario ankstyvo
Žolynėliai vis aplankomi bitučių
Ir glamonėjami kojytėmis ir čiulptuku...
Gal siunčia jas į darbą rūpestinga motinėlė,
Kad būtų jai ramu,kai susilauks vaikų.
Jos skris pakluonėmis tolyn ,
Pasveikins pakeliui kiekvieną gėlę,
Saldžias melodijas sparneliai gros...
Bijau,kad nepaklystų ąžuolų šešėliuos,
Nes liepų kvapas iš toli toli vilios...
Galbūt parves į šeimą meilė motinėlei
Iki gilios -kaip saldus miegas-
Taip ilgos žiemos...
2008

2008 m. liepos 19 d., šeštadienis

Varlė karalienė







Žalia mažutė -laimės pasagėlė,
Gamtos varpelis,dievo dovana -
Pašaukti lietų,kai dangus pamėlęs,
Žemę apglėbusi alsuoja vasaros sausra...
Keliu šokuoja mažytės kojelės,
Ir smėlis byra, apipusto akeles.
Užstočiau vėją ,jei išdžiūtų visos balos,
Kad pasiliktum su manim drauge...
Gal būsi ,kai užaugsi,karalienė,
Jei nesužvarbs širdelė žiemužes delne.
2008

Klaidos


Išmokstame gyventi ne iš knygų-
Jas tik laisvalaikiu skaitai.
Žiūrėdami atgal dažnai lyg pasiklydę,
Sugrįžtam prie savo klaidų labai trumpai.
Kai perlipi išbandymus lyg rubikoną,
Atrodo,atrišti visi mazgai...
Deja,prieš mūsų valią klaidų -milijonai,
Prieš jas vėl jaučiamės lyg neregiai.
Kai pasiklysti kelių labirintuos,
Vėl reikia eiti nuo pradžių,
O takas, kartą jau pramintas,
Nepažymėtas siūlų kamuoliu baltu .
Gal buvo sauja pabertų grūdų,
Kuriuos ,sulesę paukščiai ,-jau toli,
Virš debesų?...
2008

2008 m. liepos 18 d., penktadienis

Vaikystė




Ačiū sūnėnui Algiui už nuotraukas.


Kai elnias miško perbėgti nespėjo,
Prarijo Žemė jį,o iš jos vidurių
Ištriško mažas apvalutis ežerėlis,
Seniai senolių pavadintas Elmiškių vardu.
Iš jo kraštų Elmės upelė išsiliejo
Ir nuskubėjusi prie pievų duburių,
Apjuosusi Sidabrinę,kitas kalvas ,skubėjo
Į Šventąją -ieškoti lobių paslėptų...
O Strėlupys su nuostaba žiūrėjo-
Kam reikia bėgti taip toli,
Į rausvus vandenis įsimylėjęs
Šnabždėjo:,,Oi,kokia gi Tu graži!"
Kai jungėsi su pabroliais -mažyčiais šaltinėliais,
Bučiavo jos skruostus-į saulę panaši,
Pakrantėm ajerai žydėjo,
Krūmokšniuose kabėjo lizdeliai maži...
Prie jo krantų ir mes,vaikai, užaugom,
Spalvotus akmenėlius rinkdami...
Galbūt todėl dabar sapnai taip brangūs ,
Kurie aplanko atminimų spindesy.
Jie lyg lietaus balučių vandenėlis skaidrūs ,
Tėvelių rankų glėbyje- tokie lengvi.
2008

Senelis klevas




Keliai ilgai ilgai gyvena
Tarsi iš pasakų atklydę aitvarai,
Prie jų pasvirę kryžiai
Ir koplytstulpiai nuo seno ,
Dažnai vadinami
Jau pamirštų žmonių vardais...
Tik senas klevas stovi prie kelelio,
Kuriuo mokyklon bėgdavo vaikai ,
Smūtkelio vietoje -
Jo randuose veidas senelio,
O gal dabar apsigyveno
Pasakose buvę aitvarai?..
2008