Mano
kolegoms
Vaikai
– tai mes maži,
Mūsų
vaikystės veidrodis,
Kažkur
toli jau atmintis,
Mokyklinis
skambutis kviečia,
Kitiems
skambina...
Susitikimai
su vaikais –
Tai
mokytojo laimė,
Taisai
tik sąsiuvinius,
Nakčia
taisai,
Nes
dieną – pamokos
Ir
pats gyvenimas.
Pasižiūri
į savo praeitį,
Tada
ir vėl matai, kaip auga,
Tavo
vaikų vaikai,
Ir
visada kita karta
Tave
praauga.
Oi,
tų klaidų, klaidelių lentoje
Juk
būna begalės,
Bet
mokytojas nori būti šventas,
Kaip
ir mokiniai,
Tiki
tuo arba netiki.
Gerai,
kad gerą pėdą palikai,
Tuščia
nebus senatvė
Ir
užsipildys metų prarajos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą