Rudens
atokvėpis
Ir
danguje, ir žemėje,
Braidau
ir lapų šūsnyje;
Raudonai
jie geltoni,
Akį
veria,
Kai
saulė dar aukštumoje...
Mano
dvi rankos –
Tiktai
medžio šakos,
Pasvirusios
į saulę,
Dvi
būties svarstyklės –
Dangus
ir žemė
Viename,
Trumpas
atokvėpis rudens...
Oi,
kur mano likimas,
Kas
atsvers?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą