2008 m. rugpjūčio 31 d., sekmadienis

Augintiniai Skodiniuose



Draugų foto
Mažų gyvenimas nerūpestingas-
Prižiūri,saugo juos mama ,
O myli ,glamonėja ir Raminta ,
Laimutė,Augis ir visa šeima.
Tik gaila,kad tiek daug gudruolių
Nereikia vieno kiemo apsaugai ,o tam,
Kas ištikimo žvilgsnio nori ,
Džiugu bus su savu draugaut.
O nevienodas būna kartais
Žmogaus ir šuns likimas kai kada,
Jeigu jautiesi reikalingas ,artimas ,
Visiems nušvinta saulės šypsena!

Ramu...
















Jau greit rugsėjis,o dar miškas žalias ,
Dar žydi viržiai ir žaliuoja pataisai ,
Tiktai raudonos bruknės Ramualdavoj
Gal kiek ir primena ,kad vasara praeis...
Rudens nebijo netgi voras-
Jo tinkluose pakibę saulės spinduliai.
O!Kokie puikūs net pliki dirvonai ,
Ten kupstai kerpių pūpso lyg pilki žiedai.
Miške gali stovėti išsižiojęs ,
Pušų kvapu alsuoti,užsimerkt neleis
Kiekvieno medžio,netgi kelmo įvairovė
Ir kils į dangų siela...
Pušų lyg stygų skambančiais kamienais ,
Gros spygliais.

2008 m. rugpjūčio 30 d., šeštadienis

Kirai




Kai vėjas vakare nutyla
Ir vanduo atvėsta ,
Baltieji kirai šokčiodami
Gaudo žuveles.
Kai jie išskris ,
Kam pasakot galėsiu ,
Kaip šaltis stingdo
Čežančias prie kranto bangeles...
Ar saulės spinduliais gerėsiuos ,
Kai nupustytas ledas
Bus labai slidus ?..
Ant užpustyto akmenėlio
Atsisėsti ar norėsiu -
Nejaugi baltas sniegas
Lyg dabar pakrantės smėlis
Ir bus vieninteliu draugu?..
2008

Dar pabus...


Su paskutiniu griaustiniu
Į rytus vasara jau nudundėjo ,
Jurgino žiedas ,paliestas pirmų šalnų ,
Nuliūdo ir nusviro jo galva korėta ,
Atėjo metas rinkti tarsi skiedras
Trumpus blyksnius saulutės spindulių...
Su rudens vėjo šakele nulaužta
Dar paramstysiu žiedą- galbūt atsibus ,
Pažvelgs į rudenėjantį ir balkšvą dangų ,
Nors vieną dieną gal su manimi pabus?..
2008

2008 m. rugpjūčio 29 d., penktadienis

Laimė







Dažnai pasakom,
Kad nerandam laimės ,
Gal ieškome ne ten,
Gal turime per daug vilčių-
Nubėgame tada paskui vaivorykštę ,
O iš arti- jinai bespalvė,
Tik toly būna paslapčių...
Nežinomais takais
Net naktimis klajojam ,
Nebesurandam kelio atgalios ,
Kai šaltas gruodas
Pradeda kutenti kojas ,
Pamąstom,kad nuklydom ne į tuos...
Nuo saulės nuokalnės sušilo ,
O vis į vakarus dairais .
Gal taip gerai,nes polėkiai
Lyg paukščiai nepakyla ,
Jeigu jiems surišti sparnai.
2008

Žmogaus ir ledo derinys



Koks laikinas šis ledo tvarinys-
Fantazijos ir atradimų
Besikartojantis augimas.
Negalima net lūpamis paliest,
Kad neišnyktų tartum dūmas...
Gal taip geriau,nes lieka tik svaja ,
Išnykstanti -iš pasakų šalies ,
Ir vėl jautiesi,kad atstumas
Tarp atminties ir nebūties
Kaip ledo siena-greit sutirpsta
Ir visada pergreit sugriūna.
Dėkoju netgi šalčiui,kad sukūrė
Iš amžino gyvybės šulinio-vandens
Ir žmogui leido pastatyti
Nuostabią skulptūrą ,
Kuri ištirps ir niekad nepasens...

2008 m. rugpjūčio 28 d., ketvirtadienis

Medžiai Švedijos parke


Nors keliskart Hugo skaitai ,
Dėl to paties perštėti akys ima ,
Kai piktavalių kerštą pamatai ,
Ir nuopuolį , ir meilę tyrą...
Gal nieko nauja ir nesužinai ,
Bet visada galva nusvyra-
Taip čia...lyg kokie demonai
Medžius,atrodo,mūsų brolius ,
Prievartauti prigimtį jų ima.
Tarsi kraujuojanti žaizda
Saulutė šviečia pro kiaurymes-
Aukštyn dar kylanti galva
Maldauja paprastos ramybės.
Kas žmogui leido dėl garbės
Gamtos pusiausvyrą paminti
Ir subjauroti be širdies
Lyg Kvazemodo meilę ,
Kai dėl prievartos nuožmios
Per silpnas buvo apsiginti.
Šis veiksmas-ne tik medžių neviltis ,
Kad laisvėje nelemta augti-
Daugiau visos žmonijos netektis
Tarsi nebūtume net Hugo skaitę...
2008

Slapukas




Algis Pranckevičius foto

Koks laiko išbandytas noras-
Kitam užlįst už nugaros
Ar pašnibždėti,koks nedoras
Kaimynas iš gatvės kitos.
O pasislėpęs kaip tas voras,
Nesukdamas per daug galvos,
Prisipažįsta ,kad per tvorą
Nušoka obuoliauti,
O kai pamatęs pasakai ,
Greit pasislėpti,pergudrauti moka
Ir tuo didžiuojasi viešai.
Jei to nesugebi,esi prasčiokas ,
Jeigu neprisitaikai,net ir draugas neatleis.
Ir sukasi slapukų ,melagysčių ratas ,
Nors vienas kitą perpranta kiaurai ,
Tačiau tuokart ramu,kai nepasako ,
Kad tu-slapukas voras
Atvirai...
2008

Vėjas




Kodėl šiandieną vėjas
Pažeme taip siaučia
Ir ūžauja pro linkstančius medžius ?
Ruduo į mano langą beldžias ,
Sode negailestingai krečia obuolius ,
Dar tebenokstančius ,žalius...
Nuo šalto gūsio saugo durys
Ir neprašytam svečiui
Niekas jų neatidarys ,
O debesys sustoję danguje lyg žiūri ,
Ką vėjas žemėje darys...
Žinau ,nuūš taip nieko nelaimėjęs ,
Tarsi nenuorama pikčiurna ir niurgzlys ,
Pamiršime,ką vakar jis kalbėjo ,
Kai veržės į pastogę lyg vagis.
Dabar su paskutiniais gūsiais
Ruduo sutartinai su juo atklys
Nukris ir lapai ,obuoliai prinokę ,
O džiaugsmas ar mane lankys?
2008

Mano gimtinė












Ačiū sūnėnui Algiui Pranckevičiui už šią foto




Kalnai ir nuokalnės-
Toliau ir vėl kalvelės
Su apvaliais panuovaliais žaliais ,
Tarp jų gurgena šaltinėliai ir upeliai
Ir susilieja į upes
Besivingiuodami pievelėmis grakščiai.
Kiekvienas kalnas turi savo vardą-
Vietovardžiai,seniai išėjusių žmonių vardai .
Kai atsisėdi ant kalvos ,
Žiūri tarsi į skubantį ir skambantį
Gamtos varpelį...
Girdi,ką žmonės šneka
Po vasaros darbų
Prie stalo vakarais.
Į dūmines pirkias sugrįžt nekviečia-
Tik prisiminti jas
Dar skatina senolių papročiai.
Prie vieno aukuro net šimtmečius prabuvę ,
Nors iškilmingom šventėms susibėga
Tarsi bitelės,kur prieš saulę
Tebestovi aviliai...
2008

2008 m. rugpjūčio 27 d., trečiadienis

Laikas




Nematomais keliais nueina LAIKAS-
Matai, tavo vaikams pražyla smilkiniai ,
Kada vaikaičiai bėga į mokyklą,
Kiti -savo tėvus praaugę ,
Jau stebi mūsų darbus tarsi iš aukštai.
O mano kelias vis trumpėja ,
Todėl saulutei nusilenkti vis skubu
Ir gero kelio kiekvienam linkėdama
Lyg nušviestais takeliais pareinu.
Kitaip nejausčiau,kad kasdien išaušta
Mano brandžiausia amžiaus atkarpa...
Džiaugiuosi ,kad dar žemė saugo,
Gyvybės šaltiniu pagirdžiusi mane .
Kaip gera,kad matau,kaip medžiai auga
Ir noksta obuoliai
Tik pernai pasodintame sode
Tarsi savi vaikai.
2008

2008 m. rugpjūčio 26 d., antradienis

Vasarą palydint




Virš ežero bangelių
Mažyčiai mašaliukai sklando
Ir džiaugiasi dar šiluma
Vandens paviršiuje alsuojančiu ,
Saulės nutviekstu sidabru, -
Dangaus platybėse
Dar kelios kregždės nardo...
Kaip jos suras
Seniai išskridusius draugus?
Su vakaro gaisais
Nutols giesmė užgimus -
Kur palydėsiu vasarą
Su gervių tolstančiais balsais...
Tiktai pažvelk,kokie nurimę,
Kažko lyg lauktų
Medžiuose pakibę spinduliai.
2008

Paskui saulę





Geltonas žiedas paskui saulę bėga
Savo vaikus atgręžęs vis tenai ,
Kur dangaus mėlis tarsi žydi -giedras ,
Tik kartais padūmavę debesų kraštai...
Tuo pasidžiaugus puokštę vakare priskyniau
Ir pastačiau garbingai-
Stalo vidury , gražiai ,
O rytą mėlyno dangaus nebeišvydę
Jie žvelgė į mane taip priekaištingai ,
Nelinksmai ...
Nors tyru vandeniu pagirdžiau,
Bet ... nusvirę ,be saulės verkė
Mirštantys žiedai...
Koksai didžiulis gamtos šauksmas-GIMTI!
Ir skristi paskui saulę,augt laisvai ,
Todėl ir žiedlapiai,mažyčiai vabalėliai ,
Ir aš ...
Į saulę tiesiame rankas-
Labai dažnai .
2008


2008 m. rugpjūčio 25 d., pirmadienis

Mama




Pašaukdavo namo
Net ir iš tolo
Tarp durų laukianti,
Pražilusi mamos galva .
O žvilgsnis atidus ,
Nors ir neklausia ,
Santūriai visada išklauso-
Kai pasakoji, kur ,kada ir kas...
Gerai žinau-
Kiekvienas vaikas skuba ,
Nors gal ant stalo
Net ir duonos nesuras ,
Bet pažiūrėjai į akis ,
Jauti -atslūgo ,
Už nugaros palieki
Nuoskaudas visas.
Dabar tik vizijas
Vien debesys atplukdo ,
Belieka žodis lūpose ,,mama".
2008

Pamokėlės


Ant akmenų,ant sienų molinio namelio ,
Prie vapsvų susuktų lizdų ,
Iš Strėlupio surinktais akmenėliais-
Jų būna įvairių spalvų-
Ir slibinai,našlaitės ,
O kai kada ožkytės
Ir arkliai apsigyvena ,
Tik naktimis apžiūrinėja juos svirpliai.
Vienatvėje svajonėse nuklydus
Pirmąsias pamokas baigiau.
Dabar sapnai aplanko-
Spalvos ryškios ryškios...
Skrendu,nors be sparnų,
Per pievas ,nuo kalnelių
Ir pro miškus zigzagais apvaliais.
Kaip gera nuolatos sugrįžti
Prie piešinių,lietaus ir laiko nupraustų,
Todėl dabar menkiausias žybsnis
Pro akis veltui nepraslysta-
Iš paveikslėlių tų dienų tarytum šypsos,
Nuolat pasikartoja , vėl išnyksta...
O gal mane dar lanko aitvarai?
2008

Žiedai







Gėlių paradai-triukšmo banalybė,
Kai tonom skinami žiedai ,
O ar pastatėme ant stalo gėlę
Žmogui,prikaustytam ligos,senyvam ,
Kuris nepakelia nuo pagalvės galvos ,
O akyse dar tebešviečia laimė-
Gyvenimo nepaprastas troškimas
Tarsi du gėrio ,grožio žiburiai...
Kodėl gėlynuose per prievartą pražysta
Sukryžminti,spalvas pakeitę pumpurai ?
Nes nebeturim noro ,sakom -laiko ,
Nors valandėlei į pievas nuklysti ,
Kur žydi žemės -motinos globojami,
Tarsi iš pasakų žolynais apsikaišę
Ir į bet kokią puokštę derantys žiedai.
2008

2008 m. rugpjūčio 24 d., sekmadienis

Mažieji











Gyvena žemėje mažyčiai padarėliai -
Prieš juos didžiuojamės protu ,jėga ,
Kai atidžiau pažiūrime,nustembame ,
Koksai stebuklas-gamtos dovanėlė ,
O kokia formų įvairovė ir spalva!
Ir norisi tada mylėt kiekvieną- mažą ,
Kai supranti ,kad beprasmybės gamtoje nėra .
Laimingi būtume ,jeigu suderinti galėtume
Savo gyvenimą su gyvastim visa .
Dažnai pasijuntu žiūrėdama į žemę ,
Kokia esu maža , pažeidžiama ...
Ir noriu palinkėti gero skrydžio
Savo kely netyčia sutiktam.
Bet jiems galbūt nereikalinga
Nei mano pagalba , nei atjauta...
2008

Šviesa











Rytų krašte ,kai saulė vakarop nubėgo ,
Pakibo ją pamilęs , žemei mojantis dvynys ,
Nors tamsoje blyški šviesa nešildo,
Bet šviečia pakeleiviui per naktis.
Prie savo kelio gėlę vėl nuskyniau
Ir rudens puokštę parnešiau namo -
Labai svarbu atrasti nors trumpam ramybę,
Kad pasiruoštum žingsniui nuo pradžios...
Į nebūtį jau daug dienų pabėgo,
Nusinešė svajas ,neišsipildžiusias viltis ,
Atrodo ,kad sugrįžtų ,negailėtum nieko ,
Bet daug nepasakytų žodžių pasilieka ,
O saulė vėl į kelią su aušra pakviečia
Ir be šviesos manęs dar nepalieka
Mėnulis-saulės atspindys.
2008

2008 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienis

Smėlio pilys


Koks laikinas šios žemės atspindys
Lyg smėlio pilys-fantazija žmonių,
Vis norinčių pasiekti tobulybę,
Galbūt pralenkti patį dangų ,
Nors kartais jaučiam,kad dar esame
Prieš jį silpni vaikai ,maži ,
Bet norisi kažko ,kas mintį keltų
Į neaprėpiamas aukštybes ,
Ir statom ,lipdom ,nors ir smėlis-
Dar tebėra gamtos didžiulė paslaptis...
Gal iš tikrųjų esam atvaizdas dievybės ,
Jeigu vis norime į tolius išsiveržt ,
Dažnai tik manome savo darbais
Prigludę prie didžiosios amžinybės ,
O vaikštome tik smėlio pustomais keliais.
2008

2008 m. rugpjūčio 22 d., penktadienis

Baimė


Naktis žmonėms nuo seno -
Vaiduoklių ir pamėklių paslaptis .
To ,ko nežinome ar kas toli,vis bijome ,
Vaizduotėje raganiai ir baubai apsigyvena,
Nes pratę ,kad naktis užmigdo saulę
Ir į medžioklę skuba negerų darbų būrys...
Bijau,kad gali neišaušti rytas,
Kad mano pirkios net kaimynas nelankys.
Kai atsimerkiu rytą, vėl bijau ,
Nes vėjas kyla, ir svajones tarsi dulkes
Audros verpetai nusineš ir išbarstys...
Kaip neprarasti tos vienintelės ir savo laimės,
Kad nors dar baimė beldžias į duris.
2008

Riba


Paraudo debesys prieš audrą,
Nurimo bangos ežere-
Nebegirdėti,kaip lakštutė šaukia:
-Jurgiuk,kinkyk kinkyk ,paplak!
Sau rankom smilkinius suspaudžiu,
Kad negirdėčiau dundesio duslaus,
Žaibams akis akimirkai užmerkiau,
Bet sieloj šniokščia liūtimi-
Audra ,atrodo,niekad nesibaigs.
Gal reikia žengt per rubikoną-
Nepažymėta niekieno riba...
Atsimuši į sieną ir sustoji-
Aplink vis nerimauja šėlstanti audra.
O!Kaip vilioja susigrumt su likimu,
Naujai pasveikinti rytojų-
Svarbiausia,kad į dangų
Liktų iškelta galva.
2008

2008 m. rugpjūčio 21 d., ketvirtadienis

Kriokliai











Pagirdo slėnį, kalveles
Stačių kalnų kepurės baltos,
Lyg iš dangaus vis besileidžiantys kriokliai.
Su dundesiu atbėga vandenėlis šaltas
Ir atvėsina susimąsčiusį ,
Papuoštą pievomis, juodosios žemės veidą,
Kur ganosi palaidi, laisvi arkliai.
Gal kažkada žmogus toks laisvas buvo ,
Kol jo nesaugojo įstatymai, Dievai...
Iš prigimties bejėgiai gimdami
Net ir derlingoj žemėje - pražuvę ,
Nes vienas kitą girdime retai.
O, paklausyk, ką kalba paukščiai,
Kaip susišaukia į bandas elniai.
Jeigu ilgiau stovėtume kalnų pavėsy,
Tada suprastume, ką šniokščia net kriokliai.
2008