Upės srovė
Teškena, neša
Visus, į save panašius,
Šventosios vandenys
Nuplauna sunkią naštą,
Pasiima su savimi
Vandens gausmo kirčius.
Kiekviena čiurkšlė
Ir kiekvienas lašas
Pavirsta prašymu,
Kiekvieno atgaiva,
Kada jauti ne vien tik savo
Gyvybės kainos naštą,
Kurią visiems kartu dažnai
Lyg upės vagoje
Prireikia nešti,
Kai nusitverti jau
Nėra už ko.
Vanduo -
Vanduo -
Vanduo...
2011 m. liepos 3 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą