Slapčia ištrūko
Ir pasileido takučiu.
Kam dabar jai,
Tokiai jaunutei,
Niurgzlys ir senas,
Jau visai praplikęs -
Geriau mėnulio senatis.
Kol jaunas,
Ir į kalną
Bėgi kaip padūkęs,
Pasiveji net laiką -
Sekundę pameti
Ir valandą apkabini.
Atrodo, kojos šmaikščios,
Žemės nebesiekia,
Skrendi, skrendi, skrendi...
Kol išneša tave
Jau kojomis į priekį
Pro laiko atviras duris.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą