Gyvybės paslaptis,
Kurios gal niekas
Neįmins,
Galės tik žemei duoti,
Kas ir jam pačiam
Ateina nejučia -
Kaip kasdienybė,
Kurios neišmatuosi.
Kokia laiminga Motina
Ir Žemė amžina,
Jei prie širdies
Dar suvokimas duotas,
Kad reikia
Sugrąžinti jai skolas,
Kurias jau gimdamas gavai
Iš jos aruodų.
Gyvenimo slinktis -
Gyva raida
Tik Motinai suprantama
Per gimdymo kančias,
Jei net savo gyvybę
Gali paaukoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą