Reikėjo nešti svajones
Tenai, kur lekia vėjas.
Ėjau keliu, kuriuo dar mano
Mintys netrepsėjo.
Buvau ir varlyte -
Mažytės jos rankelės
Užsidengė akis staiga,
Kai grėsdavo pavojus,
Bet ir vėl straksėjo...
Buvau gėle -
Ją laistė ir mylėjo,
Bet ruduo atėjo...
Buvau ir smilga -
Šienpjovio daina skambėjo,
Nuo dalgio ašmenų
Rasa byrėjo, nubyrėjo...
Pavirto į gegutės ašarėlę.
Tapau vandens lašu,
Kilau į saulę,
Lietaus debesėlį
Ir vėl į žemę nukritau
Tarsi sunkus akmuo
Ir samana apžėliau -
Pavasarį vėl pašalas
Iškėlė...
Dabar esu -
Tik žemės grumstas,
Vyturėlis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą