Katinas

Kodėl gyvybė
Taip menka
Prieš katino nagus,
Švelnų miaukimą:
Prisėlina-paglostai,
Pieno tuoj neši,
O šis, išėjęs tik į kiemą,
Pagauna pelę, paukštį
Ir prašosi atgal
Vėl pro duris...
Neėda, ne-ne toks
Jisai ėdrūnas;
Juk ne kiekvienas kąsnis
Būna jam gardus,
Bet jo nagai, širdis -
Nuožmaus plėšrūno,
O mylime mes jį
Labiausiai už visus...
Nenusipelnė pieno -
Škac, nepūsi prieš mane
Sau uodegos,
Dar gausi per nagus.