Ant kažko Perkūnas,
Už lango trankėsi,
Ant miško siautė blyksniai -
Visa tai mačiau;
Nulenkiau galvą,
Sudrebėjo visas kūnas...
Prie seno ąžuolo skubėjau,
Bėgdama klupau.
Net jį, gražuolį ir galiūną,
Perskelia pusiau,
Nuvožia iškilią karūną
Ir styra šakos į šalis -
Nudžius paskiau...
Prisiglaudžiau prie jo liemens -
Ką saugau, kas toliau?
Ir byra lietaus lašas
Ant pečių, į širdį
Nuo šiurkštaus kamieno...
Nejaugi vėl verkiau?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą