Pro čia eina kažkas,
Pažiūri ir į mano langą;
Nebūna sielos dykumos,
Jei žingsniai skamba...
Pasirenku gėles,
Kurios pražysta,
Turi vieną laiką;
Neklausinėja jos manęs,
Kur saulė, ko mėnulis
Ilgai pas mus neužsilaiko...
Ir traukia žiogas daineles -
Tiktai dabar jo laikas.
Kada ruduo atėjęs
Nušienaus visas žoles,
Nebus jau laiko...
Atvėriau savo širdies langą,
Vazą pastačiau,
Tegu VISI žinos -
Tai mano lauknešėlis,
Mūsų laikas.
2011 m. liepos 15 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą