Ir dažnai sugyja,
Tik skursta, nors žaliuoja
Nauju lapeliu, gražiai,
O randas senojo kamieno
Vis bado tau akis
Gana ilgai...
Ant tokio vaismedžio
Greičiau vaisius kirmija
Ir krenta neprinokę obuoliai.
Paglosčiau randą -
Seną bjaurią žaizdą,
Kurios nemato,
Eina ir praeina
Sau kišenes prikimšę,
Ir dar pasako:
“Dar geri, pigiai“.
O gal ir taip...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą