Virš žemės platumų
Ant kilimo šviesaus,
Mano kaimynų austo.
Jisai iš nuostabių
Sielos giesmių sudėtas
Ir po Tavo kojomis kasdien,
Kad Tu žiūrėdamas
Ir pats vis austum...
Čia mūsų uogos iš miškų,
Rugiai, kviečiai subrendę,
O gėlės ir šakelės
Iš visų kraštų
Į Anykščių padangę plaukia.
Skrendu, tolyn skrendu
Ir žinią šią nešu,
Kokie geri čia žmonės,
Kaip gera čia gyventi.
Po vieną grūdą vis beriu;
Išdygs ir tavo širdyje -
Juk nieko neaplenksiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą