Kiekvienas krūmas
Ir kiekvienas grumstas
Patikti nori,
Būti visada gražus,
Kad kas prieitų ir matytų,
Kai skauda ar džiugu.
Kiekvieno medžio žievė kalba
Apie save, net ir kitus.
Kaimynai visi žino,
O tolimesnis nesupranta
Kiekvieno atskirai bėdų...
Labiausiai senas kenčia
Ir dėl senatvės, dėl ligų -
Juk per gyvenimą vainojo
Žaibo, šalčio kirčiai;
Suskilusi žievė sugrubo
Ir byra smulkios trandys
Iš nulupinėtų panagių.
Gerai, jei samana
Senolio pasigaili,
Apsaugo nuo naujų...
2011 m. liepos 4 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą