Ir durys girgžda, girgžda;
Pirmyn, atgal, pirmyn ir vėl.
Oi, vėjau, kaip tu pasiilgai,
Jei atėjai ir uždarei...
Tylu tylu, užuolaidoje mirga
Mažyčiai mėnesėlio atvaizdai -
Čia šypsosi, čia lūpos kiek sustingo...
Ir tu, naktibalda, vienatvėje likai?
Gal pasislinko nuo tavęs Vakarė,
Ir draugas debesėlis per žemai?..
Siūbuoja beržo kasos žalios
Visai visai žemai...ir jam gerai.
O žemę jau saulutė kelia
Ir į miglas susukusi rasas
Vis klausia skrendantį vėjelį:
-Kas buvo, kad neužmigai?
-Buvau pas ją... ir ji nemiega.
Ar matai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą