Tu išėjai nuo mūsų-
Tėvo, motinos akių,-
Buvai visai dar vaikas,-
Tavęs nepasiekė, nelankė.
Sesuo ir liks seserimi,
Kuri galės pasiūlyti
Tik plutą-juodą, sausą...
O jūreivystės mokykla,
Kur vien tik bendraamžiai:
Visų skirtinga patirtis,
Jie atneša su savimi
Vienokią ar kitokią duoklę -
Kartais labai karčią...
Po to karo laivai -
Vėl tavo bendraamžiai,
Kada pro liuką
Vandenyno gelmę pamatai
Ir bendrą košę, bendrą šaukštą...
Laivai, laivai,
Kurie išplaukia ir atplaukia,
Nors tėviškę dažnai lankei
Su nematytomis dovanomis -
Vis likeriu, romu ir viski, brendžiu,
Kurio nematęs buvo tėvas
Net per visą savo amžių;
Betgi tylėjo, kaipgi svečią barsi...
Po to šeima ir netektis,
Ir vėl laivai, laivai...
Galbūt geriau reikėjo
Juodą žemę arti.
Oi, kokie klaidūs
Tie vandens keliai-
Tik šaltas kompasas,-
Be tėvo pasakų anksti likai
Prie gimto durų slenksčio...
O toks šaunus ir žingeidus buvai,
Iš mano brolių-pats jauniausias.
Sugrįžta atgalios laivai,
Tik kas belauks tavęs
Ant amžiaus kranto?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą