Tai duonos trupinėliai.
Kai rieki kepalą,
Jie byra pamaži.
Baigi pietus,
Atsikeli nuo stalo
Ranka pasirėmęs
Ir delnu trupinius semi.
Gerai, kad jie kasdien nubyra
Nuo Tavo rankų prakilnių,
Kad sėdasi vaikai prie knygų,
Močiutė graibstosi
Sau akinių.
O Motina vėl suka siūlą
Ir byra spaliai
Ant kelių kantrių,
Kur sėdasi mažiausias
Jos sūnus, paskui anūkas
Ir klauso pasakų gražių.
Iš to gal prieverpstės
Dainuoja iš arimų,
Iš nuaustų drobinių marškinių,
O saulės ratas ritasi ir ritasi
Tarp Tavo pirštų ir delnų.
Tada gražiausią padėką
Šiai šeimai pajuntu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą