Šiandieną priklaupiau
Prie savo vėliavos;
Jinai iš tų laikų,
Kada tik paslapčia pasiuvę
Laikėme didžiausia pareiga
Namų palėpėje
Išskleisti ir palaukti,
Kai ji pakils link debesų.
Ir po tiek metų,
Kai jausmai subrendo,
Dabar jau suprantu -
Ne veltui buvo
Mūsų visų darbas
Prie tėviškės aruodo,
Prie lūkesčių visų žmonių.
Sakau žodžius,
Kaip priesaiką,
Kaip tyrą maldą:
Tėvyne Lietuva,
Tave myliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą