Gražuolė mano
Lietuva,
Tu-deimantas
Ant Žemės mažojo pirštelio,
Su ašara jaunamartės aky
Prie mūsų stalo,
Apkaišyto žalia rūta
Iš savojo darželio.
Kur ežerėliai,
Kaip akiduobių šimtai,
Iš dangaus savo
Sau mėlynę semia -
Čia pat Mušėjus,
O Rubikiai,
Dusynas, Limnas
Anykštą girdo žaliu vynu,
Puošia pievų kaspinais
Ir taip ją prie altoriaus
Į Šventąją greit veda...
Kokie žali
Kalneliuose miškai,
Į kepures jurginą įsisegę,
Per lygumas ir platumas,-
Kaip kupetose šienas
Ar gubose rugiai,
Šventos Onos pėde,
Alyviniame obuoly,-
Sau vardą radę.
Brangioji mano Lietuva,
Aš dėl Tavęs
Štai priklaupiau
Ant kelių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą