Aukštai ten, drevėje;
Gražu, kai sena liepa
Jas priglaudusi išlaiko -
Čia pat žiedai geltoni,
Medus jau koryje
Taip kvepia, varva...
Ir nepaliesi, neiškopinėsi;
Geluonis skaudus sugels -
Tai jų saugiausias namas,
Pačių statytas dvaras.
Medunešis tik dūzgia landoje,
Jos vienos sau gyvena.
Oi, kokia didelė šeima,
Visos prie vieno stalo.
Ką atneša, dalinasi viskuo
Ir iškepa čia pat duonelę.
Prižiūri Motinėlę -
Toji deda kiaušinius
Ir vaikučius-gyvybę veda.
Tranai subyzgia,
Skrenda iš namų,
Ir danguje plevena,
Kad būtų pilnas vaisius;
Grįžta į savo namus
Kur jų vaikai gyvena...
Kiekvienas MEDIS ,
Kiekviena drevė
Tam paskirti nuo seno...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą