Ir vėl į pasaką grįžtu,
Kaip LAIKAS -
Tas protingas medkirtys -
Su pjūklu ir prie ąžuolo atėjo;
Supjovė medžio širdį,
Padalino į mažytes kalades
Ir atnešė prie lango -
Atminčiai padėjo...
Kas rytą, kai atsikeliu,
Jos primena ir man dienas
Ir mano laiko rodykles
Vis pasuka į vėją...
Ne, nenoriu būti kalade -
Geriau sraige ar kempine
Gyvenimo judėjime...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą