Tu patylėk, širdie,
Ir leisk įsiklausyti
Man į tylą,
Kuri visai šalia.
Pajusti,
Kaip jausmai nutyla,
Kaip kalbasi
Su naktimi gėlė.
Kaip žiedas meldžiasi
Ir prašosi ramybės
Iš mėnesėlio paslapčia,
Kad jo ranką,
Jai prieš akis iškilus,
Sustotų ir pabūtų
Tiktai ant peties...
Ir nerimas tada prabyla,
Kad vėl viena...
Oi, beldžiasi širdis
Į nakties tylumą,
O jai atsako:
-Patylėk.
2011 m. liepos 5 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą