Tai buvo dar pirmi po karo,
Rubikių ežeras, Šiauliai,
Kai mano brolis piemenavo.
Išleido tėvas sūnų savo,
Dar vaiką,-
Kitaip jau nepragyveno,-
Pas gaspadorių,
Kuris laikė gyvulius:
Avis, du arklius,
Visą pulką karvių.
Didžiojoje saloje
Per vasarą vis ganė.
Rytais nugindavo su valtimi,
O karvės juk žinojo
Namus savo...
Ir kai sukąsdavo gyliai,
Jos brisdavo į vandenį -
Namo keliavo,
O piemenukas paskutinei karvei
Griebdavo už uodegos
Ir plaukė paskui bandą.
O ežeras gilus, žolėtas -
Plati ta Šventavartė...
Ten, sako, ir bažnyčia
Kažkada nuskendusi,
Dar varpas naktį skamba.
Lyg kokį kryžių nešė
Vyresnėlis brolis mano.
Gal taip ir Mozė
Vedė tautą savo?..
Skaitai?Jis nemelavo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą