Ežero bangų
Juk negali vienos atskirti -
Mūsų pasaulis toks platus,
Kad gali irtis, irtis,
Irklais atsispirti...
Ir neša mano laivą
Į kitus krantus,
Kur žaluma,
Kur gelsvos smiltys;
Tenai gyvena žmonės,
Jų giminės,
Visi turi vaikų,
Kurie ir pas mane galėtų
Kartais atsiirti.
Visas gyvenimas žmogaus,-
Kaip iš vienos šeimos,
Visiems savo godas
Gali priskirti.
Ir tas pats jausmas valdo
Mūsų krūtines;
Gal tik buitis kita,
Pagal ją galima
Ir mūsų šalį,
Lietuvą,
Išskirti ir pažinti.
Ateik, aš čia
Juk būnu visada,
Čia mano šulinys
Ir svirtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą