Ir juoko stygos
Įsitempė ir trūko,
Nulinko jau žila galva
Prie atminties
Tarsi prie šventojo paveikslo,
Prie šeimos altoriaus
Maldą sušnabždėjau
Už tuos, kurių jau nebėra.
Iš tolimų kraštų
Tokia ilga kelionė
Ir pasiklydo mintys
Svetimame krašte -
Gyvųjų irgi nebėra.
Išblaškė Lietuvą karai,
Išvarė badas į kelionę -
Sugrįžti nebėra už ką...
Palieskite ranka
Ir mano praeitį,
Brangieji mano žmonės,
Ir Jūsų ta pati lemtis,
Juk mes-viena Tauta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą