Langinės užrakintos,
O kiemo vartai atlapi.
Seniai niekas nevaikščiojo,
Bet basų kojų pirštai
Dar įsikirtę tako pakrašty...
Atkabinau taip sunkų
Geležinį durų kablį
Ir įėjau-tokia skaudi
Voratinkliais apkibusi erdvė
Juodavo kaip tamsus miražas
Tarp supelijusių rokandų,
Ant krosnies ir bulvių duobės -
Nekudakuoja vištos papečky...
Taip viskas tolima ir artima,-
Jau pasakojau kartą.
Ir kokia prasmė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą