Ir ilgas saulės spindulys,
Bet jis rytais atbėga
Ir prikelia, išblaivo
Iš sapno gilumos,
Iš laikinosios užmaršties,
Tiktai iš mano miego...
Kiekvienas žingsnis,
Kiekvieną diena
Vis pėdsaką palieka
Ant juodos žemės,
Jūros mėlynosios gelmėse;
Užstringa akmenėlių akyse
Ir pasilieka...
Net kietis-paprasta žolė
Vaikus augina, beria sėklą,
Ir ant akmens išrašo
Tik sava kalba
Šešėlio parašą spindulyje,
Kad rytą vėl žydėtų...
Toks tolimas
Takelis pas Tave -
Gal liko randas širdyje,
Negali net šešėlis
Pasislėpti?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą