Tai švyturys į kelią;
Jis uždegtas nuo seno
Mūsų protėvių
Vis ant aukštų kalnų,
Kur kunigaikščiai
Statė pilis savo,
Kad mūsų tėviškėlėje
Būt visada saugu.
Kad augtų derlius -
Dainų vasarojus,
Žydėtų gėlės
Net ir ant kapų,
Kad laistytų lietus,
Pašiauštų varpas vėjas,
Ant stogo kasmet tūptų
Tūkstančiai gandrų.
Aš visada žaviuosi
Jaunikliu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą