Sėdu prie balto lapo,
Duris ir langus
Atlapotus palikau;
Gal tavo žvilgsnis
Kaip ilgas šešėlis
Čia pat dar slankioja,
Užklys ant stalo,
Kur dienoraštį rašau -
Ir sau, ir Tau...
Blyškus mėnulio ilgesys
Į stiklą pasibeldžia -
Ir atsistoju, uždarau.
Kam tiek naktų
Su juo praleidau?..
Daugiau nėra jėgų,
Atsiprašau.
Rašau...
Ir vėl...tik Tau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą