Graži, darni,
Ir miela šeimynėlė
Žmonių pastogėje,
Prie paties kraigo,
Jos įsitaiso
Ir saugoja lizdus.
Kiekvienas namų gyvūnėlis,
Vabzdys ar gyva skruzdėlė
Mus ne tik moko
Savojo gyvenimėlio,
Bet meilės, pagarbos
Netgi mūsų vaikus.
Ir skrenda rytą vakarėlį,
Tai iš saugios landos
Ir vėl sugrįžta atgalios,
Kad jų vaikai gyventų sočiai
Ir be rūpestėlių,
Kol ant sparnelių
Patys jau plasnos...
Laimingo kelio,
Tau, skrajūne mažutėli,
Sugrįžk į savo tėviškėlę,
Prie Motinos senos...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą