Ir visa kita -
Gal neužteks dienų,
Kad viską pasakyčiau...
O kartą buvo, kad piemuo
Visai pradingo...
Prie molio būna
Sangrūdos smiltingos,-
Jas sunešė ledynmetis,-
Ten žmonės išsikasdavo duobes
Ir bulves visai žiemai pildavo,
Išmanantys dar darė dureles,
Tada į kapčių nereikėjo pilti...
Atrado Aloyzas duobę tą,
Šiek tiek pataisė,
Kaip tai gali vaikas,
Ir nuo lietaus nubėgdavo į ją.
Bet pakraščius čiurkšlės
Ir vėl išgrauždavo ir griuvo...
Pamatęs gaspadorius
Karves vasarojuje
Nubėgo piemenio nuplakt.
Deja, vos iškasė, jau nekvėpavo -
Atkratė, tėvui net nesakė,
O kam?Pas daktarus dar veš...
Ir vėl, po armijos -Donbasas;
O kiek ten kartų griūtys,
Tiktai šachtininkas pasakys.
Taip kartą po trijų dienų
Ir jį atrado, ištraukė -
Koja lūžusi, prispaustas
Ten išbuvo dulkių debesy.
Sugrįžo pusiau invalidas -
Vis smėlio kopos matėsi...
-Einu ir aš, o rankoje turiu
Tiktai vienintelę granatą,-
Taip kitas brolis Petras pasakys.
Sakai, tokia lemtis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą