Be vandens,
Bet neįpyliau,
Nors labai norėjau.
Geismų upelis
Bėgo į kažkur tada
Ir pro mane tekėjo...
Dar pasilenkdavau prie jo,
Į rieškutes pasėmus
Braukiau per veidą,
Gydžiausi sausas akis,
Nugairintas tik šalto vėjo...
Gėlelės vyto pamažu;
Nuskyniau-mirusios,
Jos be šaknų-nežėlė,
Juk ne žilvitis vytele,
Ne karklas atsparus,
Kurie į žemę įsilieja...
Išdžiuvo akys šiuo kartu -
Gyvybės šaltinėlis išsiliejo.
Gal puokštė aš -
Lauko gėlių?..
Neatsakei, tylėjai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą