Į saulę uždegiau balaną;
Jau vakaras,
Į trobą įnešiau
Ir tyliai pastačiau.
Koks tapo šviesus
Mano mažas stalas,
Prie kurio sėdžiu
Ir rašau...
Rašau aš Tau
Apie žilą senovę,
Žiežirbose
Skendinčią balaną,
Nuo kurios pelenus
Vis nupučiu,
Ant žemės nukratau;
Taip patręštas ir žodis
Dygsta ir užauga,
Prie saulės
Stiebiasi arčiau...
Paimk iš manęs plunksną
Ir užkišk
Už šventojo paveikslo
Mūsų bendro stalo,
Balaną
Irgi atiduodu Tau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą