Į kuriuos paukštis neša;
Man reikia meilės apžavų,
Kuriems paklūsta akys.
Man reikia saulės spindulių,
Kad šildytų padangę,
Surastų kelią netgi be sparnų,
Kur vienos mintys skrenda.
Man reikia rankų mylimų,
Kurios vis laukia, laukia...
Man reikia glėbio ir delnų,
Kurie paglosto plaukus.
Taip skrenda paukštis iš namų
Ir neša švelnų jausmą
Į ištiestą mano ranką.
Man reikia tik Tavęs -
Nuo ryto sparno,
Iš žemės mylimos gelmių...
O ką darysiu,
Jei tikrai sulauksiu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą