Nebūna vakaro
Be ankstaus ryto.
Kaip mažas vaikas
Vis akis keliu,
Kad tik galėčiau
Pamatyti, suskaičiuoti,
Kiek saulė turi spindulių.
O ji viena-nedaloma
Tarsi šviesi svajonė
Ištykšta rytuose,
Kur mėlynas dangus
Ir susisiaučia į miglas,
Nurieda per pakluones
Ir ant kalvos atsigula
Raudonas atspindys.
Tik ten, tik ten
Užkopsime abu
Už rankų susiėmę,
Kai ji į vakarą nuslys.
Ten meilė budi
Prie berželio pasirėmus
Ir mus sutiks.
2011 m. liepos 21 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą