Į mano tuščią langą.
Kai vėjas pučia,
Jis linguoja, lapai žvilga
Deimantais-rasa
Vis krinta, krinta,
Iki žemės šakos linksta...
Taip sveikinasi beržas
Rytą su žeme
Ir man žinią pasiunčia,
Kad būtume kartu,
Kai vėtros siaučia...
O širšės užėmė dreves,
Beržo neklausia,
Kodėl mes basi stovime abu,
Gal vis dar skauda...
Nuleidau galvą-ji žila
Nuo rūpesčių ir baimės,
Kad beržas neilgai žaliuos -
Širdis jam skauda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą