Kai apibėgu rytą
Tris ratus: lopšys,
Čia krosnis, duona,
Sustoju rankose dažnai
Laikydama pieno ąsotį.
Ir laša baltas lašas -
Tai pieno puta
Ir iš vandens iškyla,
Namo prašosi:
Kur Eglė,
Kur mano žmona,
Kodėl ji man nerašo?
Panėriau delną
Ir visus pirštus
Į vandenėlį šaltą...
Pakėliau suplaktus purslus
Prie ežerėlio kranto.
Nunešiu, nešiu
Į savo namus,
Kol ąsotėlyje
Dar pienas baltas.
2011 m. liepos 29 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą