Nei vieniša kaip sodo strazdas;
Vis rankioju vikšrus
Nuo kiekvienos šakos,
Kurios neplauna rasos lašas.
Nesu ir uždara-
Širdis kaip vandens lašas,
Kai prisipildo kiek per daug,
Nutykšta ant akmens
Ir atmintį užrašo...
Nesu iš tos šalies,
Kur visada gyventi gera -
Tokios ir nemačiau,
O gal ir visai nėra?..
Nesu kilmingos giminės
Su povo uodega ir plunksnomis;
Graži ir gaidžio skiauterė
Prie mūro, sienos atspindy,
Kai rytais giesmę traukia...
Nebūsiu įžymi, nes viena giedu;
Viena einu į ežero bangas,
Kurios nuo manęs rieda.
Gal tiktai būsiu kryželiu
Ant akmenėlio kieto...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą